ARONIJŲ DERLIAUS NUĖMIMAS IR LAIKYMAS
Augalų derlingumas. Vegetatyviai padauginti augalai derėti pradeda anksti, antraisiais trečiaisiais metais ir bėgant metams derlius didėja. Didžiausias vaisių derlius surenkamas 4-7 metais. Aronijos dera kasmet.
Derliaus nuėmimas. Aronijų vaisius skinti nesudėtinga: per dieną žmogus vidutiniškai priskina 70-100 kg. Kaip įprasta, jie skinami giedrą dieną. Jei siekiama išlaikyti šviežius, skinama kekėmis, tačiau būtina saugoti viršūninius pumpurus. Vaisiai ant krūmų kybo ilgai, tačiau jų kokybė pamažu prastėja, todėl skynimo nereikia atidėlioti. Visiškai sunokę obuoliukai skinami visi iš karto.
Laikymas. Švieži vaisiai, nuskinti su kekėmis, išbūna 1,5-2 mėn. drėgnokoje 10 laipsnių temperatūros patalpoje. Surinkti obuoliukai ilgai negenda, nes turi medžiagų, neleidžiančių augti bakterijoms. Be kotelių skinti vaisiai tinka sultims, uogienėms ir kitiems gaminiams. Nuskintas aronijų kekes galima suverti ant vielų ar virvelių ir pakabinti sandėliuose, nekūrenamose patalpose. Iki pavasario vaisius galima išlaikyti šaldytuve 0-3 laipsnių temperatūroje, o dar geriau šaldikliuose. Patogiau laikyti supiltus į plastikinius maišelius arba dėžutėse. Laikomi vaisiai tampa saldesni, sumažėja aitrumas.
Perdirbimas. Uogas galima valgyti šviežias arba džiovinti, iš jų gaminti sirupą, kompotą, kisielių, uogienę, džemą, spausti sultis, gaminti vyną, likerį arba trauktinę. Aronojų uogos yra mažai kvapios, savotiško saldžiarūkščio prieskonio, todėl ruošiant jų atsargas, tinka maišyti su kvapnesniais rūgščiais vaisiais ir uogomis. Aronijų vaisiai ir sultys – puikūs maistiniai dažai, net ir nedideli kiekiai gražiai nuspalvins gėrimus, sultis, kremus.
Tam, kad ilgiau išliktų vitaminai ir kitos veikliosios medžiagos, nuskintus vaisius iš karto galima sutrinkti su cukrumi (1:1) ir laikyti vėsioje vietoje arba vaisius užpilti nesaldintomis, iki 80-85 laipsnių užkaitintomis jų sultimis ir pasterizuoti.
Iš 10 kg aronijų vaisių išspaudžiama 7-7,5 l sulčių. Vaisiai džiovinami džiovyklose 45-50 laipsnių temperatūroje, po to malami, o miltai naudojami įdarams, įvairiems kepiniams paskaninti bei suteikti spalvą.
