Bruknės

Bruknė (Vaccinium vitis — idaea L.) — erikinių (Ericaceae) šeimos šilauogės (Vac
cinium) genties visžalis, 10-30 cm aukščio krūmokšnis su plonu (2—4 mm skersmens) ir ilgu (iki 6 m ilgio), šakotu šakniastiebiu. Bruknė – rūgščių, lengvų dirvų augalas, paplitęs visoje Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato juostoje. Lietuvoje bruknė daugiausiai paplitusi rytinėje, pietrytinėje ir pietinėje dalyse. Geriausiai tarpsta pušynuose, nors nereta ir eglynuose, beržynuose, drebulynuose, miškų skynimuose ir tarpinio tipo pelkėse.

Bruknės šakelės apvalios, žalios. Lapai pražanginiai, elipsiški, buki, lygiakraščiai,
stori, odiški, tamsiai žalia viršutine ir šviesiai žalia puse. Žiedai balti arba baltai rausvi, susitelkę po 3-16 nusvirusiose kekėse šakelių viršūnėse. Vaisius — raudona, dažniausiai apvali, sultinga uoga, joje būna 5-50 rausvai rudų smulkių sėklų. Uogos auga kekėmis dažniausiai po 5-6.
Per metus bruknės žydi dažniausiai du kartus: gegužės-birželio ir liepos-rugpjūčio mėn., o pavieniai augalai – iki pat šalnų. Uogų auginimo pradžia beveik sutampa su masinio žydėjimo pabaiga. Uogos užauga per 21-24 dienas, skaičiuojanti nuo užuomazgų formavimosi pradžios. Uogos pradeda nokti nuo kekės pamato, prinoksta ne vienu laiku, pirmosios prinoksta rugpjūčio viduryje (maždaug per 70-90 dienų nuo žydėjimo pradžios), likusios noksta iki šalnų.
Bruknės dauginasi beveik tik vegetatyviškai – šakniastiebiais, metinis jų prieaugis — 8—10 cm. Krūmokšnis išgyvena 10 ir daugiau metų, šakniastiebis – dešimtis ir šimtus metų

Cheminė Sudėtis
Bruknių uogose yra iki 84-88 proc. vandens, apie 5-8 proc. cukrų, daugiausia monosacharidų, apie 1,7 proc. pektinų, iki 3 proc. Organinių rūgščių: daugiausia citrinos ir obuolių, taip pat oksalo, acto ir kt. Randama jose ir benzoinės rūgšties (nuo 0,05 iki 0, 15 proc.), kuri naikina puvimą ir rūgimą sukeliančius mikrobus. Todėl uogos ir iš jų pagaminti produktai gerai išsilaiko. Bruknių uogose randama ir vitaminų: C iki 21 mg proc., B1 ir B2 — po 0,02 mg proc., karotino – apie 0,07 mg proc. Bruknių uogose yra rauginių ir dažinių medžiagų, flavonų, gliukozidų (arbutino ir vakcinino), kurie uogoms suteikia kartoką prieskonį. Luobelėje rasta raudonos medžiagos ideino. Azotinių medžiagų kiekis bruknių uogose svyruoja nuo 0,6 iki 0,9 proc. Iš kitų svarbesnių cheminių elementų randama fosforo, kalio, kalcio, geležies, mangano, magnio ir kt. Uogose visai nėra nuodingo švino.
Lapuose yra apie 53 proc. vandens, apie 11-13 proc. arbutino ir apie 8-9 proc. rauginių medžiagų, taip pat fitoncidų bei mineralinių medžiagų (Z. Bandzaitienė ir kt.).
Bruknės yra medingi augalai. Iš 1 ha bruknyno galima gauti 200 kg medaus. Bruknių uogomis minta įvairūs paukščiai, mėgsta pasmaguriauti ir kai kurie žvėrys.

Bruknių Gydomosios savybės
Bruknių uogos ir jų gaminiai rekomenduojami dietiniam maitinimui, avitaminozei mažinti. Uogų užpilas labai tinka karščiuojantiems ligoniams, troškuliui malšinti. Mirkytas, virtas, o ir neperdirbtas bruknes patartina vartoti sergant gastritu, kai sumažėja skrandžio sulčių rūgštingumas. Šviežias uogas ir jų sultis rekomenduojama vartoti, kai padidėjęs kraujospūdis,
Bruknių lapų arbata vartojama šlapimo išsiskyrimui skatinti, nuo inkstų ir tulžies pūslės akmenligės, reumato, podagros, taip pat mineralinėms medžiagoms iš organizmo šalinti bei esant įvairios kilmės pabrinkimams. Bruknių lapų nuoviro duodama gerti žmonėms, kurie naktį nelaiko šlapimo .

Related Post

  • Article By :