Bruknė Lietuvoje

Lietuvoje bruknės mėgstamos nuo seno, naudojamos maistui ir gydymo tikslams. Uogos vartojamos šviežios, tinka perdirbti ir šaldyti. Bruknių lapai – labai vertinga Vaistinė žaliava.
Bruknė (Vaccinium vitis-idaea L.) — tai 10-30 cm aukščio visžaliai krūmokšniai, paplitę durpynuose, sausuose pušynuose, eglynuose, kirtavietėse. Dėl ūkinės veiklos derančių bruknynų ištekliai natūraliose augavietėse smarkiai sumažėjo. Vis mažiau miškuose randama uogynų, kur galima prisirinkti raudonų, saldžiarūgščių bruknių uogų.
Kai kuriose šalyse – Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje, JAV, Rusijoje ir kt. — bandoma bruknes sukultūrinti. Tyrimus atlieka ir kaimynai — lenkai, latviai, estai, baltarusiai. Bruknių kultūrinimo galimybės 1969 metais pradėtos tirti ir Lietuvoje.

Pastaruoju metu sodybose ir nedideliuose sodeliuose pradedamos auginti kultūrinės bruknės. Jų derlius gerokai didesnis, negu bruknių, augančių natūraliose augavietėse, o uogos nenusileidžia vertingomis cheminėmis bei gydomosiomis savybėmis.
Bruknė plačiau tyrinėti pradėta XIX amžiaus pabaigoje, tačiau tikrieji darbai šioje srityje atlikti beveik tuo pačiu metu įvairiose Europos ir Amerikos šalyse 1960-1970 metais.
1966 metais įveista pirmoji bruknių plantacija (5 ha) Švedijos pietinėje dalyje. Vėliau nedideli bruknynai buvo įveisti vidurinėje ir šiaurinėje Švedijos dalyse. Švedijoje atrankos būdu išvestos produktyvios bruknių veislės: “Sanna” ir Sussi’.

Nuo 1968 metų bruknių auginimo tyrimai pradėti Suomijoje. Sodininkystės institute ir bandymų stotyse pagal vieningą programą buvo tiriami 120 bruknės klonų, kilusių iš įvairių šalies rajonų. 1969 metais Olandijoje atrankos būdu iš natūraliose augavietėse augančių bruknių atrinktos veislės: “Koralle” ir “Red Pearlo. Vokietijoje iš 14 skirtingų vietovių buvo atrinktos perspektyvios bruknės formos, iš kurių išskirtos labai produktyvios, intensyvaus auginimo veislės: “Erntedank”, “Erntekrone”, “Erntesegen”. Lenkijoje atrankos būdu išvesta bruknių veislė * Masovia”.
Šeštajame XX amžiaus dešimtmetyje pasirodė naujų uogų cheminės sudėties tyrimo darbų. Juose buvo tikslinami cheminių medžiagų kiekiai, atsižvelgiant į vietines sąlygas, naujai tiriamos biologiškai aktyvios medžiagos bei įvairių medžiagų kitimas uogoms nokstant ir jas laikant surinkus. Gana seniai pradėtas tyrinėti ir bruknių paplitimas, augimas, derėjimas ir fenologija.
Kultivavimo darbai pradėti JAV, Švedijoje, tęsiami Vokietijoje, Lenkijoje, Škotijoje, Rusijoje, Baltarusijoje bei Lietuvoje.
Šiuo metu ištirta bruknės biologija, jos augimas ir vystymasis natūraliose buveinėse bei kultūrinis dauginimas ir auginimas.
Dabar bruknę tyrinėja ir veislių kolekcijas augina Vilniaus universiteto botanikos sodas bei Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas.

Related Post

  • Article By :