Bruknių veislės

Rekomenduojamos veislės

Dabar žinoma apie 20 bruknių veislių. Komerciniai uogynai įveisti ir eksploatuojami daugelyje Europos šalių (Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje ir kt.). Juose daugiausia auginamos tokios veislės: “Koralle”, “Erntesegen“, “Sanna“, “Sussio ir Masovia“, kurių uogas galima rinkti mechaniniu būdu. Lietuvoje bruknių veislių auginama tik nedideli ploteliai Botanikos instituto Lauko bandymų stotyje, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode ir Vilniaus universiteto Kairėnų botanikos sode. Didesniame plote moksliniams tyrimams bandyta auginti tik Erntekrone“ ir „Erntesegen“ veislių.
Gamtoje augančių bruknių atskirų augalų savybės (krūmokšnių aukštis ir struktūra, uogų prinokimo laikas, uogų dydis, derlingumas) labai varijuoja, todėl uogyną reiktų užsodinti veislinėmis bruknėmis. Bruknių veislių pagrindiniai požymiai – kokybiškos uogos, vertikalus augimas, trumpas žydėjimo periodas, vienalaikis uogų prinokimas, atsparumas šalinoms, žiemos šalčiams ir ligoms. Botanikos instituto kolekcijoje šiuo metu auginama 12 bruknių veislių. Lietuvoje tinkamiausios auginti veislės: “Korale”, “Erntekrone“, “Erntesegen”, “Masovia”, “Kostromička”, “Kostromskaja rozovaja“, “Rubin”. Visos nurodytos veislės yra derlingesnės negu savaiminiai augalai.

– Trumpos veislių Charakteristikos
* Erntekrone” išvesta 1978 m. Vokietijoje. Krūmokšniai tvirti, statūs, apie 15-20 cm aukščio. Lapai kiek apvallesni negu įprastinės bruknės. Derlinga, dera du kartus 100 uogų sveria 25-62 g): pirmasis derlius skinamas rugpjūčio, antrasis — spalio mėnesį. Uogos tamsiai raudonos, apvaliai suplotos, vidutinio stambumo, saldžiarūgštės, kiek mažiau karstelėjusios negu savaiminių augalų.
*Erntesegen išvesta 1981 m. Vokietijoje. Krūmokšniai tvirti, šakelės minkštos su dideliais lapais. Krūmokšniai apie 15-20 cm aukščio. Derlinga, dera du kartus (100 uogų SVeria 40-69 g): pirmasis derlius renkamas rugpjūčio, antrasis — spalio mėnesį. Uogos šviesiai raudonos, labai didelės, apvalios, saldžiarūgštės.
*Koralle išvesta 1969 m. Olandijoje. Krūmokšniai aukštaūgiai (iki 20-30 cm), vainikas tankus. Derlinga, dera du kartus (rugpjūčio ir spalio mėnesį). Nuo vieno krūmokšnio vidutiniškai priskinama 130 g uogų (100 uogų sveria 30-40 g). Uogos rausvos ar ryškiai raudonos, vidutinio stambumo, atvirkščiai kiaušiniškos, saldžiarūgštės. * Masovia” išvesta 1985 m. Lenkijoje. Krūmokšniai žemaūgiai, apie 10 cm aukščio, vidutinio kuplumo. Nuo vieno krūmokšnio vidutiniškai priskinama 40 uogų (100 uogų Sveria 24 g). Uogos tamsiai raudonos, gana Smulkios, Supilotos. Uogos kiek rūgštesnės negu savaiminių augalų. Dera du kartus – rugpjūčio ir spalio mėnesį.

* Kostromskaja rozovaja išvesta 1995 m. Rusijoje. Krūmokšniai labai šakoti, iki 15 cm aukščio. Iš 1 mo surenkama 758-2683 g (100 uogų sveria 34 g). Uogos rausvos, apvalios, didelės, sultingos, saldžiarūgštės.
“Kostromička” išvesta 1995 m. Rusijoje. Krūmokšniai su tankiu kompaktišku vainiku, statūs, nuo 15 iki 18 cm aukščio. Iš 1 mo surenkama 958-2482 g (100 uogų sveria 24 g). Uogos tamsiai raudonos, apvalios, vidutinio didumo, sultingos, saldžiarūgštės.
*Rubino išvesta 1997 m. Rusijoje. Krūmokšniai su tankiu kompaktišku vainiku, nuo 15 iki 18 cm aukščio. Iš 1 mo surenkama 938-2881 g (100 uogų sveria 22 g). Uogos tamsiai raudonos, apvalios, vidutinio didumo, sultingos, saldžiarūgštės.
“Sanna isvesta 1988 m. Svedijoje. Krümoksniai su stačiomis Sakomis, 15-35 cm aukščio, pietinėje Švedijoje žydi vėlai, gegužės mėn. Švedijoje paprastai prinoksta rugpjūčio viduryje. Derlius – 200-600 g iš vieno augalo. Uogos apvalios, raudonos, saldžiarūgštės.
“Sussi isvesta 1986 m. Svedijoje. Krümoksniaizemaugiai, su staciomis sakomis. 15–25 cm aukščio, pietinėje Švedijoje žydi vėlai, gegužės mėn. Švedijoje paprastai prinoksta apie rugpjūčio 20 d. Produktyvi, kekėje apie 11 uogų. Uogos apvalios, tam
siai raudonos, didelės (0,4 g), saldžiarūgštės.
Pasisodinę 5 ar 10 mo uogyną, po 3-4 metų kasmet galite surinkti po 10-30 ir daugiau kilogramų uogų.

Bruknių ligos ir kenkėjai

Grybinių, bakterinių, virusinių ligų sukėlėjai ir kenkėjai augalą puola visą augimo laikotarpį, jie ne tik sumažina derlių, bet ir pablogina jo kokybę. Dažniausiai bruknes pažeidžia: lapų dėmėtligė, rūdligė, degligė, uogų puvinys.
Pagrindinė ir svarbiausia apsaugos nuo ligų priemonė – sveikų sodmenų atrinkimas įveisiant naujas plantacijas. Vegetacijos metu būtina bruknių priežiūra: piktžolių naikinimas, optimalus augalų tręšimas kompleksinėmis trąšomis. Pertręšus bruknes azotinėmis trąšomis ir per gausiai laistant, augalai pradeda sirgti grybinėmis ligomis
Dažniausiai bruknėms kenkia blakės, žiedgraužiai ir lapsukiai. Kenkėjus būti naikinti, nes jie ne tik maitinasi augalu, bet gali pernešti mikroplazminių ir virusini ligų sukėlėjus.

Related Post

  • Kaip užsiauginti labai didelius moliūgus?

    Svarbiausia, kad būtų tinkama dirva. Moliūgai yra visiškai minimaliai priežiūros reikalaujantys augalai.   Įkaskite į dirvą paruošto komposto arba susistovėjusio […]

  • Baklažanai (Solanum melongena L.)

    Jie kilę iš Indijos. Tai vienmetė daržovė. Maistui vartojami neperaugę minkštomis sėklomis vaisiai: kepti, troškinti, įdaryti. Nelygu veislė, vaisiai būna […]

  • Vaismedžių ir kitų medžių genėjimas

    Vaismedžiai genimi siekiant paskatinti vaisių užsimezgimą, todėl tai visai kitoks genėjimas nei dekoratyvių medelių. „Pagrindinės šakos“ metodas geriausiai tinka obelims. […]

  • Ežiai Sode ir Darže (Erinaceidae)

    Jie irgi priklauso prie mūsų geradarių. Gyvūnas visas apaugęs 1 cm ilgio aštriais dygliais, kurie yra svarbi gynimosi priemonė ir […]