Braškyno priežiūra

Pirmasis braškių priežiūros laikotarpis pavasarį – nuo vegetacijos pradžios iki uogų nokimo, antrasis – kai nuimamas derlius.

Uogų nokimo metu braškių kereliai beveik neauga. Nuėmus derlių, pradeda intensyviai augti nauji lapai, ūsai, šaknys bei rageliai. Kereliai vešliai auga nuo liepos pabaigos iki rugpjūčio pabaigos. Paskui augimas sulėtėja, prasideda žiedinių pumpurų diferenciacija, kuri tęsiasi iki vegetacijos pabaigos ir kitą pavasarį. Kad braškės geriau augtų, dirbami tarpueiliai, ravima ir purškiama herbicidais, saugoma nuo ligų ir kenkėjų, papildomai tręšiama ir laistoma. Šie darbai atliekami tuojau po derliaus nuėmimo, nes vėliau lieka mažiau laiko žiedinių pumpurų diferenciacijai. Užsitęsus braškių kerelių augimui rudenį, būna mažesnis kitų metų derlius.

Piktžolių naikinimas ir dirvos priežiūra

Piktžolės naikinamos purenant tarpueilius, ravint, purškiant herbicidais ar mulčiuojant dirvą.

Purenant tarpueilius, suardoma dirvos pluta, susidariusi po lietaus arba laistymo, sunaikinamos dygstančios piktžolės. Jaunuose braškynuose braškių ūsai nubraukiami prie eilučių, ir susidaro reikiamo pločio braškių juosta. Nereikalingi ūsai paprastai nutraukomi. Pavasarį ir vasarą dirva purenama 5-8 cm gyliu, kad nesusižeistų šaknys, o tuojau po derliaus nuėmimo ir rudenį, prieš baigiantis vegetacijai — 9-12 cm gyliu. Mažesniuose plotuose tarpueiliams purenti galima pritaikyti arklinius bei rankinius ar motorinius purentuvus bei frezas.

Derančiame braškyne anksti pavasari, prieš purenant tarpueilius, su tinklinėmis arba zigzaginėmis akėčiomis nugrėbiami seni apšalę bei ligoti lapai, išraunami Sutankėję ir menkai įsišakniję daigai. Vėliau tarpueiliai purenami ir piktžolės ravimos prieš braškių žydėjimą ir tuojau nuskynus uogas.

Braškyne piktžolės naikinamos herbicidais.

Betanalu progresu AM (1,5 l/ha) geriausiai purkšti praėjus vienai savaitei po braškyno įveisimo. Jeigu šilta ir piktžolės greitai dygsta, antrą kartą purškiama po septynių dienų, o vėsiu oru – po dviejų savaičių. Tokia patherbicido norma galima purkšti ir trečią kartą. Kai piktžolės jau turi porą tikrųjų lapelių, herbicido norma padidinama iki 2,5-3 l/ha. Šis herbicidas visiškai nenaikina ramunių. Po dviejų savaičių nuo braškių pasodinimo galima purkšti betanalo progreso AM (2,5 l/ha) ir lenacilo (1,5 kg/ha) mišiniu. Šis mišinys naikina sudygusias piktžoles ir neleidžia sudygti naujoms, apsaugo braškyną nuo dviskilčių piktžolių 4-5 mėnesius. Derančiame braškyne anksti pavasarį arba po derliaus nuėmimo betanalu progresu AM purškiamos ką tik sudygusios piktžolės.

Šiuo herbicidu galima purkšti tik Senga Sengana, Dukat, Kama veislių braškes. Kitų braškių jautrumas minėtam herbicidui dar neištirtas. Betanalu progresu AM purškiamitik sausi augalai, o po purškimo kelias valandas turėtų nelyti. Geriausiai sunyksta piktžolės, kai purškimo metu 12-20°C oro temperatūra. Purškiama su ne daugiau kaip 300 l/ha vandens. Golitiksas veikia ka tik sudygusias (skiltlapių fazėje) dviskiltes trumpaamžes piktžoles ir neleidžia dygti naujoms. Jauname braškyne ne anksčiau kaip po 2-3 savaičių nuo sodinimo purškiama 3 kg/ha, derančiame – 4-5 kg/ha norma.

Geriausia šiuo herbicidu purkšti, kai drėgna žemė. Elisanta kereliai golitiksui jautrūs. Pastaraisiais metais braškės buvo purškiamos dirviniais herbicidais – lenacilu arba heksiliūru. Jais purškiama ir kaimyninėse šalyse. Šie herbicidai naikina dygstančias dviskiltes trumpaamžes piktžoles. Jiems atsparios trikertės žvaginės, dirvinės notrelės ir vienaskilitės piktžolės. Jaunuose braškynuose ne anksčiau kaip po 2-3 savaičių po pasodinimo purškiama lenacilu arba heksiliūru (1,2 kg/ha V.m.).

Derantį braškyną geriausia purkšti anksti pavasarį ir nuėmus derlių (2-2,5 kg/ha). Šiais herbicidais nepurškiama nuo braškių žydėjimo pradžios iki derėjimo pabaigos. Lenacilas ir heksiliūras naikina dygstančias piktžoles, todėl dirva purškiama katik nuravėjus piktžoles ir išpurenus tarpueilius. Po purškimo tarpueiliai nepurenami. Abu herbicidai geriau veikia, kai dirva drėgna, o per sausrą jų poveikis silpnesnis. Lengvose dirvose herbicidų reikia mažiau, Sunkesnėse ir humusingose — daugiau. 

Lontrelas 300 gerainaikina jaunas dviskiltes piktžoles, ypač ramunes, usnis, pienes, kai jos yra 2-3 lapelių ir skrotelės fazės. Norma — 0,2 – 0,5 I/ha. Šis herbicidas netinka žemuogių ir jaunų braškių pasėlyje. Lontrelu 300 nepurškiama, kai vėsiau negu 12°C ir šilčiau kaip 23°C. Lontrelu purškiama iki braškių žydėjimo arba po derliaus nuėmimo. Vienskiltės piktžolės (rietmenės, varpučiai) naikinamos Fuziladu Super. Jauname braškyne purškiama 2 l/ha šio herbicido, kol rietmenės ir varpučiai jauni — nuo dviejų lapelių iki plaukėjimo. Derančiame braškyne — 4 l/ha. Fuzilado Super negalima purkšti, kai oro temperatūra aukštesnė negu 27°C. Be fuzilado Super jaunas varpines piktžoles galima naikinti Agilu 0,5 l/ha – jaunuose ir 1,5 l/ha derančiuose, focus ultra-2 l/ha jaunuose ir 4 l/ha derančiuose, Zeleku Super – 0,7 l/ha jaunuose ir 1 l/ha deranċiuose braškynuose.

Šiais priešvarpiniais herbicidais nupurškus braškymą, po valandos nulijęs lietus jų efektyvumo nesumažina. Braškyne herbicidai purškiami traktoriniais štanginiais arba rankiniais (nugariniais) purkštuvais. Išpurškiama 300 l/ha skysčio. Dažnai siūloma mulčiuoti braškes. Mulčias neleidžia augti piktžolėms bei susidaryti dirvos plutai, sulaiko drėgmę, sudaro geresnį vandens ir temperatūros režimą šaknims. Mulčiuotame braškyne sunoksta geresnis uogų derlius. Uogos būna didesnės ir švaresnės. Paprasčiausia mulčiuoti šiaudais. Jie klojami po žydinčiomis braškėmis. Lengviausia šiaudus pakloti braškių žydėjimo pradžioje, kol lapija ir žiedynai dar maži, tačiau pridengtoje šiaudais dirvoje padidėja šalnų pavojus. Pavėlavus mulčiuoti, žiedynai su nokstančiomis uogomis nulinksta ant žemės, po jais labai sunku pakloti šiaudus.

Ant šiaudų paklotės, kuri po lietaus greitai išdžiūsta, gulinčios uogos nebūna žemėtos, mažiau pūva. Tai ypač svarbu, kai auginamos desertinės uogos. Mulčiuoti geriausia žieminių javų šiaudais, nes juose mažiau piktžolių negu vasariniuose. Braškyne sunaudojama 3-5 t/ha smulkintų šiaudu džiovinta žole mulčiuoti netinka, nes greitai pūva ir supūdo uogas. Labai vertinga braškyną mulčiuoti durpėmis ir medžių žievėmis. Šios medžiagos gerai sulaiko drėgmę, geriau Šaknijasi nauji daigai. Mulčiuojama ir juoda polietileno plėvele arba juodu impregnuotu popieriumi. Amerikiečiai ištyrė, kad mulčiuoti geriausiai tinka žalia ir raudona plėvelė. Po plėvele būna vešlesnės braškių šaknys, daugiau lapų, ragelių ir žiedynų, 20-30 % didesnis ir 3-5 dienomis ankstyvesnis derlius.

Uogos mažiau pūva, būna švaresnės. Dažniausiai mulčiuojamos 0,6 – 1,2 m pločio lysvės. Jas reikėtų formuoti, kad nuo jų lengvai nubėgtų vanduo. Braškės sodinamos dviem arba trimis eilėmis, kas 0,2 m, tarp eilučių paliekama nuo 0,4-0,5 – 0,6 m. Plėvelė ant lysvių iš šonų prispaudžiama žeme. Braškės sodinamos į plėvelėje išdurtas skylutes. Dar geriau, kai lysvės formuojamos ir plėvelė tiesiama specialiomis mašinomis. Suformuotose lysvėse dėl geresnio oro ir drėgmės režimo yra geresnės sąlygos braškėms augti negu lygioje dirvoje. Ypač tai aktualu, kai braškės auginamos lygumose ir sunkesnėse dirvose. Sodinami karštą vasaros dieną katik iškasti, lapoti daigai nuo įkaitusios juodos plėvelės gali apdegti ir blogai prigyti, todėl jie nuo saulės pridengiami šiaudais. Plėvele mulčiuotų braškių pirmas derlius būna didesnis, tačiau kitais metais mažėja, nes braškės greičiau sensta. Šaltą ir besniegę žiemą jų kerelių daugiau pašąla. Gausiam ir stabiliam derliui gauti ant lysvių po plėvele būtina įrengti laistymą.

Braškių lapų pjovimas

Nuėmus derlių, braškių kereliai turi išauginti naują vešlią lapiją, todėl dažnai siūloma senuosius lapus nupjauti. Šalyse, kur ilgesnė braškių vegetacija, nupjovus lapus, padidėja kitų metų derlius. Tačiau, kai trumpa vegetacija, tai tik sumažina derlių. Lietuvoje braškių lapų pjauti nepatartina, išskyrus labai ligotuose, kenkėjų apniktuose ir piktžolėtuose braškynuose. Lapai nušienaujami ne žemiau kaip 5 cm virš ragelių. Braškyne kartu su lapais sunaikinama daug ligų sukėlėjų, kenkėjų bei piktžolių.

Lapai pjaunami tuojau po derliaus nuėmimo (liepos viduryje), jeigu tai nespėta padaryti iki rugpjūčio mėnesio, vėliau jau negalima pjauti, kereliai būna jautresni nepalankioms žiemojimo sąlygoms, sumažėja uogų derlius.

Nupjovus lapus, purenami tarpueiliai, purškiama herbicidais bei insekticidais.

Braškių augimo trukmė

Paprastai braškės auginamos trejus metus, iš jų dvejus metus dera. Tik labai gražius, sveikus ir nepiktžolėtus braškynus galima laikyti ketverius metus. Norint kasmet turėti pastovų uogų derlių, kiekvienais metais dalį braškyno reikia sunaikinti, o dalį ploto užsodinti naujomis braškėmis.

[the_ad id=”2062″]

Related Post