Bruknių auginimas sode

Bruknių Veislės

Uogyno derlingumas labai priklauso nuo veislės. Parenkant bruknės veisles svarbus ne tik derliaus dydis, bet ir uogų pasiskirstymas: kuo didesnės uogų kekės, tuo našesnis darbas renkant tokį pat derlių. Didžiausios kekės – “Erntekrone” ir Erntesegen’ veislių. Kai kurių veislių – “Koralle”, “Erntesegen” ir “Erntekrone bruknės antrą kartą žydi intensyviau nei pirmąjį. Ryškus derėjimo periodiškumas (pramečiavimas) yra prasta veislės savybė. Pastebėta, kad nelabai ryškiai kinta “Erntekrone” ir Masovia” i veislių produktyvumas. “Koralle” dera kasmet ir duoda du derlius,

Sukurta apie 20 bruknės veislių. Žinomos olandiškos ir vokiškos veislės: “Koralle, Erntedank, Erntekrone, Erntesegen ir “Red Pearl’, ‘Scarlet’, ‘Ammerland ir “Erzgebirgperle’; švediškos veislės: “Sussi”,

“Sanna’, ‘Ida ir Linnea”: lenkiškos veislés: Masovia”, ”Runo Bielawskie’; rusiškos Veislės: “Kostromskaja rozovaja”, “Kostromička“ ir “Rubin; JAV veislės: “Splendor, *Regal”.

Lietuvoje auginama 12 veislių bruknių. Pietryčių Lietuvos sąlygomis anksti derančios bruknės yra “ErIntedank”, “Koralle”, “Masovia”, vidutinio ankstyvumo — Erntesegen”, Kostromička”, “Kostromskaja rozovaja”, vélesnės – Erntekrone”. Gana dažnai vėlyvesnių veislių bruknės iki šalnų nespėja subrandinti antrojo derėjimo uogų (Z. Bandzaitienė ir kt. 2007).

Vieta uogynui

Bruknė yra daugiametis augalas, jos amžius siekia dešimtis ir šimtus metų. Tinkamomis sąlygomis su metais augalai tvirtėja, didėja derlingumas, nes plečiasi jų negausi ir sekliai auganti šaknų sistema. Todėl svarbu parinkti tokią vietą, kur bruknes būtų galima auginti bent kelis dešimtmečius, tik taip galima gauti daugiau naudos.

Tai ištvermingas ir atsparus sausrai augalas, geriausia auga saulėtose ir at virose Vietose.

Prieš sodinant bruknes reikėtų atlikti dirvožemio cheminę analizę. Pavyzdžius tyrimams reikėtų imti arba pavasarį, arba rudenį iš kelių lauko vietų, 10 cm storio paviršinio sluoksnio. Bruknėms auginti tinkamas vidutinio derlingumo priesmėlio, smėlio ar durpinis, rūgštus (pH nuo 3–4,5 iki 5-6), tačiau purus dirvožemis. Kai pH 5-6, dirvožemį reikia parūgštinti, o dirvose, kurių pH 7 ir daugiau, bruknes auginti nepatartina. Netinkamos ir tos dirvos, kuriose gausu kalcio.

Bruknė – šviesamėgis augalas. Todėl šviesioje vietoje žiedų ir pumpurų skaičius būna didesnis. Žinoma, gali augti ir paūksmėje, tačiau, nors augalai bus aukšti, bet menkai derės. Atspari sausrai, gruntiniai Vandenys gali būti 0,5–2 m gylyje ir giliau. Uogynui geriau tinka nuo vėjų apsaugota vieta, netinka slėniai ir įdaubos, nes ten labai nukenčia nuo šalnų. Bruknių galima užsiauginti ir savo sode, ir įveisti pramoninę plantaciją.

Dirvos paruošimas

Dirva turi būti gerai įdirbta, nepiktžolėta, laidi drėgmei ir orui, Pasirinktą plotą reikia ruošti iš anksto, pradėti pavasarį, kad sekančių metų pavasarį jau galima būtų sodinti augalus. Pirmiausia reikia išrauti krūmus, išlyginti lauką. Po to dirvą giliai suarti, 25-30 cm gyliu. Paskui per vasarą kelis kartus kultivuoti, akėti. Intensyviai dirbant žemę, sunaikinama dauguma piktžolių. Norint visiškai išnaikinti daugiametes piktžoles, jei bruknynas bus ne ekologinis, naudojami dar ir herbicidai. Tada vėliau, bruknių auginimo metu, bus lengviau kovoti su piktžolėmis.

Jei dirva yra nerūgšti, parūgštinama cheminėmis medžiagomis. Rekomenduojami sieros milteliai ar jų granulės (priesmėlio dirvožemyje, kai pH 6,5, įterpiama 750 kg/ ha sieros), išbarstomi metus prieš sodinimą ir įterpiami arimo gilumu.

Pavasarį dar kartą dirva suariama 5 cm sekliau, nei prieš metus, kad į dirvos paviršių neiškiltų apartos piktžolių sėklos, kultivuojama. Jei dirvoje negausu humuso (jo yra mažiau kaip 5 proc.), jos struktūra pagerinama įterpiant (5-7 cm gilumu) 30-60 t/ ha aukštapelkės durpių. Paskui dirva gerai išlyginama.

Galimas ir kitas ploto paruošimo būdas. Vagotuvu kas 60-150 cm (atsižvelgiant į numatomą naudoti techniką) daromi grioveliai iki 30 cm gylio, kurie užpildomi durpėmis. Prieš sodinimą dirvos tręšti nerekomenduojama, nes bruknės maisto medžiagoms nereiklios, o per didelis veikliųjų medžiagų kiekis slopina bruknių šaknijimąsi.

Sodinukai

Pradinį uogyno plotą daugiausia riboja sodinamosios medžiagos kiekis. Vienam arui uogyno reikia bent 800-900 sodinukų, o norint greičiau gauti didesnį derlių — ir 5 000 sodinukų. Todėl rekomenduojama iš pradžių įveisti nedidelį veislinį sodinukų augyną. Bruknių veisles reikia dauginti vegetatyviškai, nes tik taip išlaikomos jų svarbiausios savybės. Gerame veisliame bruknyne 1 mio galima išauginti iki 500 sodinukų. Dauginant bruknes patartina naudoti aukštapelkines arba tarpinio tipo pelkės durpes, taip pat durpių ir švaraus smėlio mišinį (1:1). Augalams reikia iškasti apie 1 m pločio negilias duobes ir užpildyti 15-20 cm storio substrato sluoksniu.

Dauginti geriausia atskirais krūmokšniais bei vienmečiais ir dvimečiais ūgliais su šakniastiebio dalimi. Sodinamoji medžiaga ruošiama balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje, iki ūglių augimo pradžios. Prie krūmokšnių bei vienmečių ir dvimečių ūglių paliekama ne trumpesnė kaip 2 cm šakniastiebio dalis. Kad šaknys neapdžiūtų, sodinukai pridengiami drėgna medžiaga, laikomi šešėlyje. Geriausiai prigyja, jei jie tuoj pasodinami, tačiau gali būti laikomi rūsyje ar vėsiame sandėlyje, drėgnose samanose. iki 1015 dienų. Dauginti atskirais krūmokšniais su šakniastiebio dalimi ir vienmečiais bei dvimečiais ūgliais su šakniastiebio dalimi augalai vystosi panašiai. Nors iš pradžių atskiras krūmokšnis būna stambesnis už pasodintus ūglius, tačiau jis vystosi lėčiau. Trečiaisiais auginimo metais krūmokšnis iš vienmečio ūglio užauga toks pat, kaip ir pasodintas atskiras krūmokšnis. Požeminė dalis vystosi vienodai ir pradedant trečiaisiais auginimo metais iš šakniastiebių ūglių pradeda formuotis nauji atskiri krūmokšniai.

Pasodinus įšaknijimui ūglius, reikia dirvą palaikyti nuolat drėgną, bet neužmirkusią, nes jei bruknių šaknys negauna oro, augalai žūsta (Z. Bandzaitienė ir kt. 2007).

Bruknių Sodinimas

Uogyną įveisti ir gauti iš jo derlių galima tik tinkamomis auginimo sąlygomis. Tinkamiausias bruknių sodinimo laikas — pavasaris, tai gegužė ir birželio pradžia, kol dar nepradėjo augti nauji jų ūgliai. Pasodinus sodinukus rudenį. augalai prigyja gerokai blogiau.

Patartina uogynui parinktą plotą užsodinti vienos veislės sodinukais. Tada bruknių uogos prinoksta vienu metu ir yra vienodos kokybės.

Sodinama eilutėmis kas 30 cm, eilutėse – kas 10 cm, t. y. 3 300 sodinukų viename are. Tarpai tarp eilučių gali būti kitokie (50 — 150 cm), nelygu naudojama technika.

Sodinukai sodinami 5-7 cm gilumu, paliekant 3-5 cm ilgio viršūnėlės virš dirvos paviršiaus.

Nedideliame plotelyje eilučių tarpai gali būti mažesni (10—15 cm), tada greičiau susidarys ištisinė bruknių danga. Geriausiai sodinti ūkanotą dieną į drėgną dirvą. Prigyja 90-95 proc. sodinukų.

Tinkamiausi sodinukai, išauginti vazonėliuose ar konteineriuose, su uždara šaknų sistema. Jie geriausiai prigyja, galima sodinti mechanizuotu būdu, tokius augalus lengviau pervežti.

Related Post

  • Kompostas labai smirda. Tai normalu?

      Vasarą buvome keletai savaičių išvykę. Palikome kompostinę atidarytą, o tuo metu daug lijo. Dabar kompostas labai smirda. Tai normalu? […]

  • Spanguolių gydomosios savybės ir sudėtis

    Sodinės spanguolės uogos yra labai vertingos, jos sukaupia nemažai maistinių ir biologiškai aktyvių medžiagų. Uogose paprastai būna 12,0–4,5 proc. tirpių sausųjų […]

  • Kinų ir Pekino kopūstai (Brassica chinensis L. ir B. pekinensis)

    Kinų kopūstai (Pak-choi) labai panašūs į mongoldus. Jie Lietuvoje mažai žinomi. Šių kopūstų lapai tamsiai žali verpstiški, apačioje ryški, plati, […]

  • KININĖ PRINSEPIJA

    Prinsepia sinensis (Oliv.) Oliv. ex Bean (Syn. Plagiospermum sinense Oliv Prinsepia chinensis Kom.) Angl. Cherry prinsepia, vok. Prinsepie, Mandschurische Dornkirsche, […]