Vynuogių dauginimas

Kiekvienas, auginantis nors vieną vynmedį, gali ji dauginti.

Tai labai paprasta. Vynmedžiai greitai įsišaknija, šakomis palietę drėgną, purią žemę. Tvarkingo sodininko rūpestis — kad vynmedis nepavirstų krūmu su daugybe nežinia iš kur augančių stiebų, taigi reikia valdyti jo savaimines pastangas daugintis pačiam.

Atlankos – vaikų žaidimas jei vynmedis tvarkingai prižiūrimas, ir visos jo šakos pakeltos aukštyn, dauginimui atlankomis reikia tik „paleisti” vieną kitą jauną šakelę. Šalia vynmedžio patogu iškasti 20-30 cm gylio duobutę, pripilti gerai perpuvusio komposto ir daržo žemės mišinio. Į tokią duobutę nukreipiama žemai auganti, sveika vienmetė šakelė. Negiliai duobutėje šakelė prispaudžiama (tam naudojami dvišakiai pagaliukai arba plastikiniai smaigai) ir užpilama 5—8 cm tokio pat žemių mišinio sluoksniu. Viršūnė paliekama užlenkta aukštyn, o atkarpoje nuo duobutės iki vynmedžio kamieno ar storesnės šakos išskinami visi pumpurai. Dabar svarbiausia — kad žemė toje duobutėje visą laiką būtų drėgna ir šilta.

Iš žemėmis užpiltos šakelės dalies vystysis šaknys ir nauji ūgliai. Norint paspartinti šį procesą, šakelės dalyje tarp duobutės ir vynmedžio užveržiamas vielos žiedas. Vasarą, ūgliui storėjant, jis pats užsiveržia dar labiau, ir tai neleidžia maisto medžiagoms laisvai grįžti į storesnes šakas. Sutrikus maisto medžiagų judėjimui, greičiau vystosi naujos šaknys ir ūgliai.
Jei prilenkta šakelė suformuoja daug ūglių, paliekami tik geriausi. Jie pakeliami augti aukštyn, o kiti — išlaužomi. Rudenį, kai nauji ūgliai sumedėja, atlanką laikas iškasti, apžiūrėti ir Sukarpyti į kelis stiprius sodinukus. Pirmąją žiemą jie turėtų būti saugomi nuo šalčio.

Sumedėję ūgliai

Dauginimas sumedėjusiais ūgliais — pats populiariausias būdas. Jis paprastas, o jaunų augalų galima užsiauginti pakankamai daug.
Svarbiausia – dauginimui atrinkti Sveikus (nepažeistus netikrosios ar tikrosios miltligės) ir derlingus vynmedžius. Kasmet, genint motininius augalus, lieka daug nukirptų šakų. Rudenį, kai nukrenta lapai, genint vynuoges imamos stipriausios, gana ilgos atkarpos būsimiems sodinukams. Kiekviena — maždaug 60-70 cm ilgio, turinti 6-7 pumpurus. Trumpos šakelės netinka, nes ilgesnės stiebų atkarpos geriau laikosi, neišdžiūsta. Vėliau jos saugomos rūsyje, apie 1-5 °C temperatūroje.
Jei vynmedis tvarkingai prižiūrimas, ir visos jo šakos pakeltos aukštyn, dauginimui atlankomis reikia tik paleisti vieną kitą jauną šakelę.

Žiemai šakelės užberiamos drėgnu smėliu. Tereikia prižiūrėti, kad smėlis neišdžiūtų, esant reikalui — palaistyti.
Žiemos pabaigoje, vasario mėnesį, gerai išsilaikiusios šakelės sukarpomos mažesniais gabaliukais (30-40 cm), turinčiais po 2-3 pumpurus. Apatinis pjūvis pjaunamas iškart po bambliu (sustorėjimu, kur buvo prisitvirtinęs lapas), o viršutinis — 2 cm virš bambilio. Kad auginiai „pablustų”, jie vienai ar dviem paroms pamerkiami į vandenį įprastoje kambario temperatūroje.
Po to auginiai po vieną sodinami į vazonėlius. Šaknijimui naudojamas substratas, kurį sudaro lygiomis dalimis sumaišytos durpės ir smėlis. Jaunas sodinukas pradžioje neturi šaknų – jis išsprogsta ir auga iš gabaliuko seno sumedėjusio stiebo, taigi pradžiai jis visada turi reikalingų maisto medžiagų.

Šaknys formuojasi vėliau. Augdami ūgliai intensyviai naudoja sename stiebe esančias maisto medžiagas, todėl, norint papildyti jų atsargas, galima sodinukus purkšti silpnu trąšų tirpalu. Šaknys sėkmingai vystosi tik šiltoje aplinkoje, todėl jiems šilumos taupyti negalima. Jei vazonas bus mažas, neišsivystys pakankamai šaknų, ir pasodintas vynuogės sodinukas neaugs.
Jaunas sodinukas neturi šaknų, jis auga iš gabaliuko seno sumedėjusio stiebo, todėl pradžiai jis visada turi reikalingų maisto medžiagų.

Sodinukams reikalingi gilūs vazonai su derlingu substratu, į kurį įmaišoma kompleksinių trąšų, turinčių mažiau azoto, daugiau fosforo ir kalio.
Jei sodinukas gerai įsišaknijęs, jis turi turėti nemažai šaknų.

Pasodinti reikia giliau, kad didžioji dalis miegančių pumpurų atsidurtų žemėje. Bet kuriuo atveju, žiemai pasodintas sodinukas bus pridengtas, tad, jei nušals viršutinis pumpuras, atsibus miegantys pumpurai, ir iš jų išaugs nauji ūgliai.

Vasaros pradžioje stiprius sodinukus galima persodinti į paruoštas duobes sode. Dauguma mano, kad, pasodinus 2-3 metų amžiaus sodinuką, jis geriau augs. Deja, viskas prasideda „nuo nulio”, nesvarbu, kokio amžiaus sodinuką bepasodinsi.
Jei liko vasarą nepasodintų vynmedžių sodinukų, pasirūpinkite jų saugiu žiemojimu. Nedidelį kiekį augalų su vazonėliais saugiausia nunešti į rūsį, kur laikosi 0-5°C temperatūra. Jei nėra tokios galimybės, sodinukus su visais vazonais galima užkasti žemėje sode. Didesnį kiekį sodinukų sustatykite užuovėjoje ant žemės (nuo žemės eina šiluma), metūglius patrumpinkite iki 3—4 pumpurų. Sodinukai dengiami eglišakėmis, tada užklojami keturiais sluoksniais agroplėvelės. Jei žiemą daug sniego, juo užberiama iš viršaus. Jei užeina atodrėkis, viskas skubai atidengiama, kad neiššustų.

Kuo šaltesnė žiema, tuo geriau peržiemoja sodinukai.

Related Post