Dobilai – purpuriniai augalai. Visi šios šeimos augalai ant šaknų turi azotą kaupiančius gumburėlius. Augalai sugeria azotą iš oro ir kaupia jį šaknų gugumburėliuose. Dobilai, kurie sėjami kaip sideratai (arba „žalia trąša“), dažniausiai pustavaisiai dobilai (lot. Trifolium fragiferum)), turi būti užkasami į žemę, kol nenužydėjo ir nesubrandino sėklų. Įkasti į žemę pradeda pūti, šaknų gumburėliai išskiria sukauptą azotą, kuris pagerina dirvos kokybę. Pievose dažniausiai auga baltieji dobilai (lot. Trifolium rupens). Jie taip pat kaupia azotą. Pievoje augantys dobilai retai pjaunami, todėl jie žydi, subrandina sėklas ir tampa tarsi kenkėjais. Abiejų rūšių dobilai plečiasi išleisdami stiebus, murie lengvai įsišaknija – todėl jie tinka kaip žaliosios trąšios, bet nauda pačiai pievai yra nedidelė. Jei pievoje įsiveisė dobilai – dažnai pjaukite pievą, kad jie nesužydėtų ir nesubrandintų sėklų – per 1-2 metus jų nebeliks.
Dobilų nauda vejai
Kaip prižiūrėti aktinidijas (kivius)?
Kiekvieną rudenį jas reikia genėti. Aktinidijos, kaip ir vynuogės, vaisius formuoja ant vienerių metų stiebų. Šonines šakas apgenėkite per tris […]
POMIDORŲ KENKĖJAI IR APSAUGA NUO JŲ
Nešildomuose šiltnamiuose auginami pomidorai kartais labai nukenčia nuo baltasparnių, kartais vaisiams žalos padaro daržinis peledgalvis. Lauke augantiems pomidorams kenkėjai daug […]
Salotinės cikorijos (Cichorium intybus L. foliosum Besch.)
Dar prieš mūsų erą graikai, romėnai ir egiptiečiai laukinę cikoriją (paprastają trūkažolę) žinojo kaip vaistinį augalą. Salotinė cikorija – dvimetis […]
Ar vėlyvos šalnos gali pažeisti petunijas?
Ar vėlyvos šalnos gali pažeisti petunijas, pelargonijas ir serenčius? Taip, gali, todėl geriau šiuos augalus apsaugoti, nei vėliau […]