Dobilų nauda vejai
Dobilai – purpuriniai augalai. Visi šios šeimos augalai ant šaknų turi azotą kaupiančius gumburėlius. Augalai sugeria azotą iš oro ir kaupia jį šaknų gugumburėliuose. Dobilai, kurie sėjami kaip sideratai (arba „žalia trąša“), dažniausiai pustavaisiai dobilai (lot. Trifolium fragiferum)), turi būti užkasami į žemę, kol nenužydėjo ir nesubrandino sėklų. Įkasti į žemę pradeda pūti, šaknų gumburėliai išskiria sukauptą azotą, kuris pagerina dirvos kokybę. Pievose dažniausiai auga baltieji dobilai (lot. Trifolium rupens). Jie taip pat kaupia azotą. Pievoje augantys dobilai retai pjaunami, todėl jie žydi, subrandina sėklas ir tampa tarsi kenkėjais. Abiejų rūšių dobilai plečiasi išleisdami stiebus, murie lengvai įsišaknija – todėl jie tinka kaip žaliosios trąšios, bet nauda pačiai pievai yra nedidelė. Jei pievoje įsiveisė dobilai – dažnai pjaukite pievą, kad jie nesužydėtų ir nesubrandintų sėklų – per 1-2 metus jų nebeliks.
