Erskeciai – Rosa L.
Erškėtinių šeima — Rosaceae Juss.
Visi erškėčiai tinka laisvai augančioms gyvatvorėms. Perpinant gretimų krūmų šakas ir kiek pakarpant iš šonų, iš jų galima suformuoti puošnias, siauras, bet nepraeinamas žaliąsias sienas. Taisyklingos erškėčių gyvatvorės tankios ir nepraeinamos, bet jose krūmai beveik nežydi. Erškėčiai plinta atžalomis, ypač jei dirva puri ir derlinga, todėl neprižiūrimos gyvatvorės perkelis metus gali labai išplatėti.
Genimi kovo mėnesį ar balandžio pradžioje: pašalinamos sausos, silpnos bei senos šakos, sutrumpinamos per ilgos. Atžalos šalinamos nuolat.
Miškinis erškėtis — Rosa majalis Herrm.
Natūraliai paplitęs Vidurio Europoje ir Sibire, neretas ir Lietuvoje. Tai 1,5-2,5 m aukščio krūmas stačiomis plonomis raudonai rudomis šakomis. Žydinčios šakelės be dyglių, kitos – su nedideliais, nelabai gausiais dygliais. Lapai 5-9 cm ilgio, sudėtiniai, sudaryti iš 5-7 pailgų lapelių. Žiedai dažniausiai pavieniai, apie 5 cm skersmens, rausvi, skleidžiasi birželio — liepos mėnesį. Vaisiai 11,5 cm skersmens, rutuliški ar kiek pailgi, raudoni. Mėgsta nerūgščius, drėgnokus vidutinio derlingumo priesmėlius ir priemolius. Šviesamėgis, žiemai ir užterštam orui atsparus, kartais pažeidžiamas ligų ir kenkėjų.
Paprastasis erškėtis — Rosa canina L.
Europoje; Mažojoje Azijoje ir Šiaurės Afrikoje paplitę apie 2-3 m aukščio ir pločio krūmai, savaime auga ir Lietuvoje. Šakos svyrančios, dygliai plokšti, lenkti. Lapai iki 8 cm ilgio, lapeliai 5-7, pliki. Žiedai pavieniai ar po 2-5, kvapūs, 2-4 cm skersmens, šviesiai rausvi, kartais balti. Žydi gegužės — birželio mėnesį.
Vaisiai 2-3 cm ilgio, ovaliniai, raudoni, prinoksta rudens pradžioje. Atžalomis plinta silpniau už daugumą kitų erškėčio rūšių. Dirvai nereiklus, gali augti ir sausokuose nederlinguose priesmėlio, ir sunkiuose molio dirvožemiuose. Šviesomėgis, žiemą neapšąla, atsparumas ligoms ir kenkėjams vidutinis.
Raudonlapis erškėtis — Rosa glauca Pourr.
Savaime auga Centrinės ir Pietų Europos kalnuose. Krūmas iki 1,5-3 m aukščio, šakos stačios, kartais kiek svyrančios, rudai raudonos, negausiai dygliuotos, jaunos su melsvu apnašu. Lapai sudaryti iš 5-9 plikų, pilkšvai žalių lapelių. Saulėje lapkočiai, prielapiai ir lapai įgauna violetinį atspalvį. Žiedai ryškiai rožiniai, 2-4 cm skersmens. Žydi gegužės — birželio mėnesį. Vaisiai 1-1,5 cm ilgio. Pailgi, rudai raudoni, prinoksta rugsėjo mėnesį.
Geriausiai auga derlinguose vidutinio drėgnumo nerūgščiuose priesmėliuose ir priemoliuose, saulėtose vietose. Žiemai ir užterštam orui atsparus, bet dažnai nukenčia nuo ligų ir kenkėjų.
Raukšlėtalapis erškėtis — Rosa rugosa Thunb.
Natūraliai paplitęs Rytų Azijoje tankus iki 2 m aukščio ir panašaus pločio krūmas. Šakos stačios, tvirtos, gausiai dygliuotos ir šeriuotos. Lapai iki 20 cm ilgio, sudaryti iš 5-9 elipsiškų, raukšlėtų lapelių. Jauni ūgliai bei lapai gausiai plaukuoti, vėliau lapų viršutinė pusė plika, tamsiai žalia, kiek žvilganti. Žiedai susitelkę po kelis, kvapūs, 6-8 cm skersmens, purpuriškai raudoni. Pradeda žydėti gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje, žydi iki rugsėjo pabaigos. Vaisiai pradeda bręsti rugpjūčio pabaigoje. Jie stambūs, 2-3 cm skersmens, oranžiniai arba raudoni, valgomi, vitaminingi.
Dirvai nereiklus, vešliau auga derlinguose nesunkiuose dirvožemiuose. Šviesomėgis, atsparus žiemai, užterštam orui, ligoms ir kenkėjams.
Sukurta nemažai kultivarų skirtingo dydžio, formos ir spalvos žiedais. Tiek raukšlėtalapis erškėtis, tiek jo kultivarai ypač tinka laisvoms gyvatvorėms.
