SODINUKŲ KIEKIS
Gyvatvorės ilgį pamatuoti nesunku. Kur kas keblesnis klausimas — kiek reikės sodinukų. Tai priklauso nuo pageidaujamo gyvatvorės tankumo ir pasirinktų augalų dydžio bei tankumo. Žemoms taisyklingoms gyvatvorėms tinkami Žemaūgiai krūmai sodinami maždaug kas 20-25 cm, t.y. vienam gyvatvorės ilgio metrui reikės 4-5 sodinukų. Jei gyvatvorė dviejų ar trijų eilių — sodinukų reikės dvigubai ar trigubai daugiau. Atstumas tarp eilių — apie 2030 cm. Laisvos gyvatvorės gali būti ir retesnės, bet vienam žemos gyvatvorės ilgio metrui vis tiek sodinami 2-3 augalai. Vidutinio aukščio gyvatvorėms sodinami didesni augalai, tad ir atstumai tarp augalų didesni — apie 20-30 cm taisyklingose viena eilėse gyvatvorėse, 30-40 cm taisyklingose dvieilėse, apie 40-60 cm laisvose vienaeilėse, 60-100 cm laisvose dvieilėse gyvatvorėse. Tarp eilių taisyklingose gyvatvorėse paliekamas apie 30-40 cm atstumas, laisvose — 50-80 cm. Aukštoms gyvatvorėms augalai sodinami dar rečiau – taisyklingose viena eilėse gyvatvorėse paliekamas 4060 cm atstumas tarp sodinukų, taisyklingose dvieilėse 50-80 cm tarp augalų ir 40-60 cm tarp eilių, laisvose vienaeilėse gyvatvorėse — 60-100 cm, dvieilėse — 80-140 cm tarp augalų ir 60-100 cm tarp eilių. Kai kurie augalai sodinami rečiau — pavyzdžiui eglės tankiose gyvatvorėse greitai sunyksta dėl šaknų puvinio, todėl jos sodinamos maždaug kas 1 m, taip pat šaknų atžalomis plintantys augalai (erškėčiai, medlievos, daugelis sedulų) sutankėja savaime, taigi juos galima sodinti gana retai. Platūs, svyrančiomis šakomis krūmai laisvoms gyvatvorėms taip pat sodinami rečiai
Maksimalius atstumus tarp krūmų laisvose netankiose gyvatvorėse galima apskaičiuoti ir taip: suaugusio augalo aukštis metrais dauginamas iš dviejų ir dalijamas iš trijų – tai ir bus didžiausias rekomenduotinas atstumas tarp krūmų. Pavyzdžiui, iki 2,4 m išaugančius krūmus galima sodinti 1,6 m atstumu Vienas nuo kito (2,4 X 2 : 3 = 1,6). Kol sodinukai dar maži, gyvatvorė būna reta. Sparčiai augantys krūmai sutankės jau po poros metų, bet kukmedžių, puskiparisių, geltonžiedės sedulos ar buksmedžių gyvatvorė reikalauja daugiau kantrybės. Jei nenorite laukti kelerius metus, galimos kelios išeitys.
Vos sluoksnis pilamas į griovio dugną, o apatinis – ant jo. Jei dirva bloga — sodinti bent
dvigubai tankiau, o po kelerių metų dalį augalų pašalinti. Jei sodinukai nepigūs (o dauguma lėtai augančių, ypač spygliuočių, tokie ir yra), neišvengsite nemažų nuostolių. Paprasčiau tarpuose tarp gyvatvorės augalų pasodinti pigesnių, greitai augančių krūmų – ligųstrų, forsitijų, sedulų, sidabrakrūmių, jazminų, serbentų, lanksvų… Vėliau dalį jų persodinsite kitur ar padovanosite kaimynams. O dar paprasčiau tuos tarpus užpildyti žoliniais dekoratyviniais augalais — nuo
lelijų iki našlaičių. Reikėtų Vengti tik tokių, kuriuos reikia kasmet iškasti su dideliu grumstu (pypytės, jurginai) arba kurie labai išsikeros ir bus sunkiai iškasami po kelerių metų (bijūnai, astilbės).
Ir dar vienas galimas sprendimo būdas — greta gyvatvorės pastatyti lengvas atramas ir apželdinti jas vijokliniais augalais — kvapiaisiais žirneliais, raganėmis, margalapiais japoniniais sausmedžiais. Tinka ir labai greitai augantis penkialapis Vynvytis, bet jį reikėtų sodinti atokiau nuo gyvatvorės, kad tvirtos gausios šaknys neatimtų maisto medžiagų ir Vandens iš gyvatvorės sodinukų, o ilgi jo ūgliai greitai pasieks ir uždengs net už kelių metrų esančias atramas. Po kelerių metų Vynvytį galima iškasti arba nukirpti, o atželiančius ūglius nukreipti kita kryptimi. Įveisiant gyvatvorę, kaip ir kituose dekoratyvinės sodininkystės darbuose, nėra ir negali būti griežtų taisyklių, kaip parinkti augalus, komponuoti, kokiais atstumais sodinti. Kiekvieno žmogaus poreikiai, skonis ir grožio Supratimas individualūs. Svarbu tik sudaryti kuo tinkamesnes sąlygas augalams, kad jie gautų pakankamai maisto medžiagų, vandens ir šviesos.
