Griovius (tranšėjas) gyvatvorei sodinti ruošiame iš anksto – rudenį, jei bus sodinama pavasarį, arba 3-4 savaites prieš sodinimą, jei sodinama rudenį. Sunkias dirvas geriau ruošti rudenį.
Kada geriausia sodinti?
Griežtai atsakyti į šį klausimą negalima. Vasaržaliai augalai sodinami pavasarį iki pumpurų sprogimo arba jiems sprogstant, bet ne vėliau (paprasta, kovo pabaigoje — balandžio mėnesį), taip pat rudenį, lapams nugeltus ir pradėjus kristi. Atsparius šalčiui augalus rudenį galima sodinti iki pat šalčių, o jautresnius reikėtų pasodinti vėliausiai iki spalio vidurio. Visžaliai spygliuočiai ir lapuočiai augalai pavasarį sodinami šiek tiek vėliau už vasaržalius, nes daugelis jų nemėgsta šaltos dirvos, o ir sprogti jie pradeda vėliau. Taigi tinkamiausias jų sodinimo laikas — nuo balandžio vidurio iki gegužės vidurio, vėlyvesnį pavasarį — ir iki gegužės pabaigos.
Rudenį šie augalai sodinami anksčiau — rugpjūčio, rugsėjo mėnesį. Iki žiemos jie turi spėti įsišaknyti, nes, skirtingai nuo vasaržalių, garina vandenį ir žiemą. Manoma, kad pavasaris yra tinkamesnis metas sodinti daugumai augalų, ypač jautresnių šalčiui. Tuo metu pasodinti iki žiemos spėja įsišakinyti ir sutvirtėti. Tačiau pavasarį tinkamas sodinimo laikotarpis gana trumpas — balandžio pradžioje dar gali būti neišėjęs pašalas, o pabaigoje – augalai jau sulapoję. Rudenį laiko turime daugiau — visą rugsėjį ir spalį. Konteineriuose išaugintus augalus galima sodinti nuo pavasario iki rudens, išskyrus intensyviausio augimo laikotarpį. Numatytoje vietoje kuoliukais ir virvutėmis pažymima gyvatvorės linija ir kasamos duobės, o dažniausiai — griovys (tranšėja).
Jo gylis ir plotis priklauso nuo pasirinktų augalų. Medžiams duobė ar griovys turėtų būti apie 70 cm gylio ir pločio, krūmams, priklausomai nuo jų rūšies ir dydžio — apie 40-60 cm. Jei gyvatvorė bus dviejų ar trijų eilių, antrai ir trečiai eilei pridedama po 20-40 cm pločio. Viršutinis derlingas dirvos sluoksnis (apie 20 cm) pilamas vienoje griovio pusėje, apatinis — kitoje. Kasant išrenkamos daugiamečių piktžolių šaknys. Duobės dugne dirva kastuvu supurenama, tai ypač reikalinga sunkesniame priemolyje ir molyje. Jei dirva labai sunki ir nelaidi, verta duobę dar pagilinti bent 30 cm ir pripilti rupaus žvyro ar skaldos. Juk gyvatvorę sodiname daugeliui metų, tad geriau iš karto tinkamai paruošti sodinimo vietą, negu paskui graužtis dėl skurstančių augalų. Iškasta žemė prieš sodinimą pagerinama: į smėlį ar lengvą priesmėlį įmaišoma molio, komposto, durpių, į molį ar sunkų priemolį tinka durpės, kompostas, smėlis, pjuvenos. Jei dirva rūgšti, pridedama ir kalkių ar kaulamilčiu, o kalkingai dirvai tiks rūgščios durpės, kompostas.
Naudinga įmaišyti ir lėtai tirpstančių trąšų, geriausia specialių lėtai tirpstančių trąšų granulių. Jų reikia maždaug 50-80 g vienam kvadratiniam metrui žemės. Sodinant viršutinis dirvos sluoksnis pilamas į griovio dugną, o apatinis ant jo. Jei dirva labai prasta (žvyras, smėlis, sunkus molis), apatinis sluoksnis išvežamas arba plonu sluoksniu išbarstomas šalia gyvatvorės, o sodinukų šaknys užberiamos atsivežta derlinga žeme.
