Valgomasis sausmedis — Lonicera edulis Turcz. ex Freyn.
Šeivamedinių šeima — Caprifoliaceae Juss.
Šiuolaikinė botanikos nomenklatūra šio saus medžio dabar nelaiko atskira rūšimi, toks jo vardas buvo vartojamas anksčiau. Kilmė ne visai aiški, tikriausiai, tai melsvojo sausmedžio (Lonicera caerulea L.) atmaina ar hibridas, jau seniai Sibire bei Rusijos Tolimuosiuose Rytuose auginamas kaip uogakrūmis. Tai 1,5-2,5 m aukščio ir pločio krūmas ruda, pleišėjančia šakų žieve. Lapai priešiniai, trumpakočiai, pailgai kiaušiniški ar pailgi, 4-8 cm ilgio, šviesiai žali. Žiedai gelsvi, apie 1,5 cm ilgio, išaugę poromis lapų pažastyse. Žydi balandžio mėnesį. Vaisiai – pailgos 1–1,5 cm ilgio tamsiai mėlynos uogos su apnašu — prinoksta birželio mėnesį. Jos valgomos, šiek tiek aitraus saldžiarūgščio skonio, vitaminingos. Dirvožemiui nereiklus, vešliau auga vidutinio derlingumo ir drėgnumo laidžiuose priemoliuose ir priesmėliuose. Nors pakenčia pavėsi, gausiai žydi ir dera tik saulėtose vietose. Atsparus žiemai, užterštam orui, ligoms ir kenkėjams. Genimas po žydėjimo. Tinka laisvoms bei karpomoms vidutinio aukščio gyvatvorėms. Kita sausmedžio atmaina valgomomis uogomis — vadinamasis kamčiatkinis sausmedis. Tai iki 1 m aukščio platus skėstašakis krūmas pilkai žaliais plaukuotais lapais ir gana stambiomis (1,5 cm ilgio) pailgomis saldžiarūgštėmis uogomis. Tinka žemoms gyvatvorėms.
