Senovinių veislių sėklos yra patikrintos laiko, jos apdulkinamos kryžminiu būdu (vėjo, vabzdžių, paukščių). Iš geriausių šių veislių užauginamos skaniausios daržovės. Jas galima auginti dėl puikaus skonio, tačiau jos pasižymi ir kitomis svarbiomis savybėmis. Senų veislių daržovės — tikri istorijos liudininkai, populiarūs gyvosios istorijos parodose, nes suteikia galimybę žvilgtelėti į senovės gyvenimą. Taip pat jos yra genetinės įvairovės šaltinis. Jų DNR esančios savybės ateityje bus labai svarbios užtikrinant pasaulinius mitybos poreikius. Ir tai dar ne viskas. Senovinės veislės kelia pasigėrėjimą. Nuostabios formos, dydžiai, spalvos, kvapai stulbina mus. Pavyzdžiui, senovinės pomidorų veislės.
Jie gali būti dideli, maži, pailgi, glotnūs, raudoni, oranžiniai, rožiniai, violetiniai, geltoni, žali, balti, dryžuoti, apvalios arba kriaušės formos, sunokstantys vienu metu arba skirtingu, jų lapai gali būti panašūs į bulvių ir t. t. Taip pat jie skiriasi skoniu, minkštumu bei prisitaikymo galimybėmis. Senovinės pomidorų sėklos yra populiaresnės nei kitų daržovių. Paprikų yra įvairių spalvų, dydžių ir formų. Taip pat kukurūzu, pupelių, lapinių kepustų, baklažanų, moliūgų, bulvių, žirnių ir kitų daržovių. Kai kurios jų tapo standartinėmis veislėmis. Kitos buvo populiarios, o vėliau, dėl prekybos sėklomis, buvo užmirštos. Tačiau yra tokių, kurios niekada nebuvo užmirštos. Jos mėgstamos skirtinguose regionuose, sodininkų perduodamos iš kartos į kartą, o ne pardavinėjamos tuo besiverčiančių kompanijų.
