Kompostas – tai pūdinys, organinė trąša, gaunama iš mikroorganizmų apardytų augalinės ir gyvulinės kilmės medžiagų, sluoksniais ar mišriai sukrautų į krūvas ar kompostines. Komposte gyvena daugybė įvairiausių gyvių: vabzdžių, sliekų, augalų perdirbėjų, mikroorganizmų, kurie organines medžiagas paverčia augalams tinkamomis maisto medžiagomis. Kompostinėje masėje pagausėja azoto, fosforo, kalio. Aukšta temperatūra, kylanti besiskaidant medžiagoms, nukenksmina patogeninę (kenksmingą) mikroflorą. Kompostas tampa birus, patogus tręšti. Su juo į dirvą patenka ir visi ten buvę sliekai, mikroorganizmai, kurie dirvoje tęsia savo naudingą darbą.
Kompostuoti galima įvairų mėšlą, durpes, srutas, lapus, maisto atliekas, sugedusius pašarus, kanalizacijos vandenų nuosėdas, fekalijas, popierius, šiaudus, skerdyklų atliekas, plunksnas, kartoną, dumblą, nesubrandinusias sėklų piktžoles. Miestuose į konteinerius iškeliauja daugybė atliekų, išvežamų į sąvartyną. Sodybų savininkai kompostuoja 25 proc. atliekų ir pasigamina gero komposto. Pirmiausia kompostui reikia parinkti vietą. Ji turi būti šiaurinėje sklypo pusėje, toliau nuo gyvenamojo namo, šulinio, vandens telkinių, nedideliame pavėsyje, bet ne po medžiais. Trims komposto krūvoms parenkama 5×1,5 m ploto aikštelė, kiekvienai krūvai po 1,5×1,5 m su 50 cm tarpais. Iš pradžių ant žemės paklojama smulkiai sukapotų medžių šakučių. Komposto pagrindas negali būti betonas ar plytelės – jis turi liestis su žeme. Ant šakų uždedami šiaudai ir kraunamos kompostuojamos medžiagos – dedamas jų sluoksnis, po to užpilama žemių. Tinkamos šiltnamių, inspektų žemės, velėnos. Krūva užbaigiama žemėmis, o per visą ilgį dar būtina padaryti griovelį vandeniui ar srutoms lieti. Kraunant kompostą, reikia įbesti kuolus, kurie ištraukiami baigiant kompostuoti. Lieka ertmė orui, kuris reikalingas sliekams, mikroorganizmams. Į kompotą negalima dėti nepūvančių daiktų: metalo, betono, plastmasės, plėvelės, spaudinių, kritusių gyvulių, subrandinusių sėklas piktžolių.
Kompostinių medžiagų nereikia suspausti, jos turi gauti oro. Jei užlipus ant krūvos ji spyruokliuoja, vadinasi, sukrauta tinkamai. Kompostinės daromos iš lentų su oro tarpais, plonų rąstelių, plastmasinių lentų; būna išardomos arba stacionarios. Gali būti ir gelžbetoninės, tačiau tuomet jų sienose turi būti skylės, per visą ilgį stovėti vertikalūs plastmasiniai skylėti vamzdžiai. Negalima kompostuoti duobėse ar sandariose gelžbetoninėse kompostinėse, nes jose susidaro anaerobinės (beorės) sąlygos, veisiasi ir anaerobiniai mikrobai, kurie komposto nepūdo, o raugina, augina grybus. Kompostas tampa rūgštus, nenaudingas, rūgština dirvą. Visi kompostai turi būti 50-60 proc. drėgnumo. Pagal tai, iš ko sukraunamas kompostas, jis skirstomas į mišrų, žolių, lapų ir kt. Subrendusių piktžolių kompostas sluoksniuojamas su arklių mėšlu (aukšta temperatūra sunaikina sėklas), durpėmis. Jį reikia dažniau perkasti, kompostuoti 4-3 metus. Lapų komposte, sudarytame iš vaismedžių ir lapuočių medžių lapų, yra 2,2-2,8 proc. azoto, 0,3- 0,8 proc. fosforo, 1,3-1,9 proc. kalio, 1,2-2 proc. kalcio ir kt. Liepų ir beržų lapų komposte yra 2,3-4 proc. daugiau naudingųjų medžiagų. Negalima kompostuoti ąžuolų, alksnių lapų, turinčių rauginių medžiagų.
Sukrautas kompostas po 5-8 dienų įkaista iki 60 °C. Tai rodo, kad mikroorganizmai jau pradėjo savo darbą. Po mėnesio kompostą reikia perkasti. Vidurinę masę sukrauti į išorę, o išorinę – į vidurį. Jei perkasant pastebimos mėlynos dėmės, vadinasi, krūvoje trūko oro, o jei šviesių, pelėsinių dėmių – bakterijoms trūksta drėgmės. Kompostas negali perdžiūti, tačiau nederėtų ir perlaistyti, nes sutrikdoma mikroorganizmų veikla. Kartais ant komposto krūvų sodinami moliūgai, cukinijos. To nereikėtų daryti, nes šie augalai skurdina kompostą. Negalima leisti ant jo augti piktžolėm, ypač žliūgėm, kurios greitai subadina sėklas ir jas pasėja į kompostą. Tokiu kompostu patręšę dirvą, net 30 metų neatsiginsite nuo žliūgių (jų sėklos tiek metų daigios). Žiemai kompostą reikia uždengti šiaudais ir plėvele, geriau juoda – po ja būna šilčiau. Pridengta krūva ilgai nesušąla, pailgėja mikroorganizmų veiklos laikas. Teisingai laikomas kompostas subręsta per 2-3 metus. Jis turi būti tamsus, birus. Pavasarį kompostą reikia persijoti per sietą, stambias, nesuirusias dalis išmesti atgal, o kitką paskleisti po dirvą ir tuoj pat ją sukasti. Ilgiau kaip 3 metus kompostuoti nereikia, nes vis prastėja jo kokybė. 1 kv. m. dirvos pakanka 4 kg komposto. Komposto 1 kv. m. sveria apie 600 kg, o jo pH 6-7,5.
