Trąšos: Kas yra Sideratai?

Sideratai – tai žaliosios trąšos, kurias pirmieji panaudojo kinai. Vėliau jos išplito Viduržemio jūros šalyse, iš ten atkeliavo ir pas mus. Apie sideratus žinota jau senovės Romoje, Egipte, Graikijoje. Nuo senovės pietryčių Lietuvoje nederlingos smėlio dirvos buvo tręšiamos žaliaisiais augalais – siauralapiais karčiaisiais lubinais. Prasidėjus mineralinių trąšų erai, sideratai buvo beveik užmiršti. Dabar, pradėjus taikyti ekologines idėjas, prisiminta ir apie juos. Sideratai pagerina dirvą organinėmis trąšomis, azotu, pakeičia mėšlą ir srutas. Sideratai labai aktualūs ūkiuose, kuriuose nelaikoma gyvulių. Sideratais patręšus dirvą, joje padidėja puvenų, sumažėja rūgštingumas, suaktyvėja mikroorganizmų veikla. Žaliosios trąšos gerina cheminę ir fizinę dirvos būklę. Mineralizacijos laikas priklauso nuo mechaninės dirvos sudėties, augalų subrendimo, drėgmės. Stipri sideratinių augalų šaknų sistema nustelbia piktžoles, auga vešliai, savo šaknyse sukaupia daug azoto, gerai auga smėlėtose ir mažai derlingose dirvose, patys iš jos pasisavina kitiems augalams sunkiai prieinamas arba visai neprieinamas maisto medžiagas. Ilgos sideratų šaknys iš gilumos į dirvos paviršių ištraukia vandenį, geležį, kalị, dirvoje padaugėja mikroelementų, sliekų, azoto, fosforo, kalio, kalcio.

Lubinai – geltoni pašariniai augalai, kuriuos nupjovus dirvoje lieka daug šaknų, ražienų, gerinančių dirvą. Dar geresnė trąša yra vienmečiai lubinai, turintys daug gumbelinių bakterijų. Tai baltieji lubinai, užaugantys iki 2 m aukščio. Jų sėklos didelės, jose yra 33-37 proc. baltymų. Mūsų klimato sąlygomis jų sėklos nesubręsta, tenka importuoti. Yra ir daugiau lubinų veislių, tinkamų auginti kaip sideratus. Žieminius lubinus reikia sėti nuėmus bulvių, daržovių derlių, o vasarinius – ne vėliau kaip iki liepos pabaigos. Viename ha jų užauga 250 kg. Geriausia, kai lubinai užariami su užmegztomis ankštimis. Jei masės daug – užariama giliau, jei mažiau – sekliau. Taip lubinai greičiau mineralizuojasi, pavasarį bulvės ir daržovės geriau juos įsisavina.

Ankštiniai augalai (vikiai, pupos, pupelės, sojos, dobilai) gerai purena dir vą, nes jų šaknys plačiai išsikerojusios, o gumbuose esančios bakterijos sukaupia 150-200 kg/ha azoto, padaugėja kitų augalams būtinų medžiagų. Iš gilesnių dirvos sluoksnių šaknys ištraukia fosforo, kalio, kalcio.

Aliejiniai ridikai. Juos galima sėti anksti pavasarį, nes dygsta esant +1-3 °C, nebijo šalnų, žaliosios masės užaugina 19-24 t/ha, puikiai nustelbia piktžoles, yra geros vertės sideratai, tinka pūdyti, nereiklūs dirvai. Tačiau šis priešsėlis netinkamas kopūstinėms daržovėms, nes juos puola tie patys kenkėjai, serga tomis pačiomis ligomis. Kopūstines daržoves galima sėti tik praėjus 4 metams po aliejinių ridikų auginimo.

Baltosios garstyčios. Dar vadinamos sereptiniais kopūstais, nes 1810 m. Rusijos Sereptos mieste buvo įsteigta pirmoji garstyčių aliejaus spaudykla. Baltosios ir juodosios garstyčios buvo populiarios senovės graikų ir romėnų mityboje bei medicinoje. Iki šiol ir mūsų medicinoje naudojami garstyčių lapeliai. Tai vienmetis 50-100 cm aukščio augalas, šaknys stiprios, 2-3 m ilgio. Jų vegetacija gan trumpa. Dygsta anksti, nebijo net -6 °C šalčių, auga ir nederlingoje dirvoje. Žydinčius augalus reikia susmulkinti ir aparti. 1 kv. m. tenka 20-30 kg žaliosios masės. Sėklose yra 23-27 proc. aliejaus. Iš nuriebalintų sėklų gaminamos valgomosios garstyčios. Garstyčių milteliais tinka plauti stiklinius indus, vilnonius ir blunkančius audinius.

Seradėlė. Auga nederlingose, rūgščiose dirvose, nebijo pavasarinių ir rudeninių šalnų, gerai užauga ir vėsią vasarą. Pasėtos pavasarį, nupjautos brandos metu, seradėlės atauga rugpjūčio mėn. Aparti jas reikia sekliai.

Baltieji ir geltonieji barkūnai mėgsta druskingą dirvą, dauginasi sėklomis, auga 2-3 metus. Pjauti reikia iki sėklų subrandinimo. Užauga 3-4 kg/kv. m. žaliosios masės. Baltažiedžiai barkūnai derlingesni, o geltonžiedžiai anksčiau subręsta, duoda 30-40 t/ha žaliosios masės. Barkūnų šaknys labai išsivysčiusios, siekia net 2 m gylį. Augalai atsparūs sausroms.

Facelijos yra vienmetės ir daugiametės. Pas mus auginamos vienmetės bitinės, kilusios iš Kalifornijos. Išauga 30-60 cm aukščio. Žaliosios masės derlius – 20 t/ha. Tai vienas medingiausių augalų.

Rapsai arba aliejinis sėtinys. Yra žieminiai ir vasariniai. Žieminiai duoda iki 300 cnt/ha žaliosios masės. Iš sėklų spaudžiamas rapsų aliejus. Yra gera sideratinė trąša.

Sideratiniai augalai ne tik tręšia dirvą, bet ir saugo ją nuo išdžiūvimo, erozijos, nudumblėjimo, nustelbia piktžoles. Tinka auginti sideratinius mišinius.

Augalai Seradėlė Lubinai, vikiai Dobilai, žieminiai rapsai, aliejiniai ridikai, baltosios garstyčios Baltieji, geltonieji barkūnai, dobilai Esparcetai Vikiai, facelijos, saulėgrąžos.

Kai kurie žemdirbiai kaip sideratus sėja žieminius rugius ir jiems išsikerojus apkasa. Tačiau iš rugių kepama duona, tad nevertėtų jų sėti kaip trąšų. Sėjami ir grikiai trąšoms. Tai maistiniai, naudingi mums grūdai, taipogi nederėtų jų apkasti kaip sideratų, nebent nuėmus derlių.