Sveika, rupūžėle!

Sakau aš, sutikusi tarplysvy repečkojančią rupūžę. Tai viena iš trijų Lietuvoje gyvenančių rupūžių (Bufo bufo) veislių. Negraži, gumbuota, karpuota, bet mano labai globojama kaip gynėja nuo skruzdžių, vabalų, vorų, žygių, drugių, vikšrų, erkių, amarų, sraigių, lervų, driežų, straubliukų, bestuburių, netgi smulkių graužikų. Taigi, visuose soduose, daržuose turi būti tų naudingų negražuolių. Radę laukuose, parsineškite į savo sodybą. Tik neimkite nuogomis rankomis – jos išskiria nuodus, stipriausius iš visų varliagyvių. Imkite su skudurėliu ar plastmasiniu maišeliu. Mažas rupūžes galima imti drąsiai – jos dar negamina nuodų. Anglijoje yra netgi rupūžių veisimo fermos, kuriose jas veisia ir parduoda. Rupūžės yra ilgaamžės, daug metų saugančios sodus, daržus, braškynus. Paplitusi neteisinga nuomonė, kad rupūžės ėda braškes. Ne, braškių jos neėda, o čia tupi todėl, kad gaudo šliužus ir kitus kenkėjus, ėdančius braškes. Rupūžės yra jaukios, pripranta prie savo šeimininkų, mėgsta patupėti ant pirštinėtų rankų, gerai įsimena vietas, kur jas šeria, netgi šėrimo valandas žino.

Rupūžė yra naktinė. Dieną ji tupi po pamatais (netgi vadinama pamatine), rūsiuose, šiltnamiuose, po malkomis, lentomis, įsikasa po žemėmis. Vakarais išlenda ieškoti grobio. Vasarą paprastai apie 20 val. Mėgsta drėgną metą. Pirmiausia rasoje pasipildo savo kūną vandeniu. Pajutusi judantį gyvį, jį pagrielipniu liežuviu, žaibiškai įtraukia į burną ir praryja. Rupūžės suaktyvėja pavasarį, esant 10 °C ir pulkais keliauja prie varfdens telkinių, per parą nutapnodamos net 1,5 km.

Veisiasi ikrais, kurių 3-5 m ilgio kaspinais (3 000 ikrelių) apraizgo į vandenį pasvirusių krūmų ir medžių šakeles. Iš tų kurkulų išsivysto buožgalviai, kurie po 2 mėnesių virsta mažytėmis rupūžytėmis. Jos liepos mėn. kraustosi į sausumą. Iš rupūžių nuodų gaminami vaistai. Mūsų močiutės gydydavosi sudžiovintomis rupūžėmis. Visos šnekos, kad esą rupūžės išmelžia karves, apkrečia jas karpomis, yra niekinės. Rupūžės laikomos raganų gyvūnais. Senovėje tikėta, kad rupūžė įkūnija dievaitį Kurką ar savy įkūnija neišganytas sielas. Pasakojama, kad jauki rupūžė daug metų gyveno garsaus sodininko J. Mičiurino sode.