Tai naktiniai ir apsiniaukusių dienų kenkėjai. Giedriomis dienomis jie tūno drėgnesnėse vietose, sausu oru visai nejuda, nes šliaužiant jų kūną drasko sausa žemė. Apie savo buvimą praneša per naktį nutiesę gleivėtą balkšvą šliūžę. Eda braškes, kopūstus, salotas, vaisius, šakniavaisius, dažniau jaunus, dygstančias sėklas. Šliužai gyvena 1-3 metus. Žemėje, 5-30 cm po žeme, padeda 500 kiaušinių skaidriu apvalkalu, po 10-35 vienetų. Po 2-3 savaičių išsirita, po 1,5 mėnesio subręsta šliužai. Per metus būna 1-3 vados. Žiemoja kiaušiniai ir suaugėliai. Šliužai išnešioja daug grybinių ligų. Juos naikinti galima paliejant žemę ir ant jos išdėliojant lentgalius, kartoną, faneros gabalus, šlapius maišus, skudurus, arbūzų žieves, žolių krūveles, saulėgrąžų galvas. Rytais surinkti po jais tūnančius šliužus ir sunaikinti. Kasant dirvą gerai matomi šliužų kiaušiniai. Juos reikia išrinkti. Beje, šliužus ir jų kiaušinius labai mėgsta vištos.
Nuo šliužų apsaugo gėlės: astilbės, lobelijos, levandos, gvazdikai, kmynai, valerijonai, izopas (juozažolė). Po lentomis galima padėti perpjautų bulvių, kiaulpienių lapų, sauso kačių maisto. Naktį šliužų čia prisirinks daug. Šliužai Limax maxima ėda viską, kas papuola. Jų Lietuvoje yra mažai, todėl kad nepaplistų, reikia naikinti.
Vynuoginės sraigės. Turi kietą kiautą, kuris jas apsaugo. Naikinti reikia sijotais medžio pelenais, ant jų takų išdėlioti gaudykles: drėgnus skudurus, rabarbarų, varnalėšų lapų. Surinktas sraiges galima parduoti supirkimo punktuose. Italijoje, Prancūzijoje, kur yra dideli vynuogynų plotai, sraigės padaro daug žalos. Kova su jomis nėra efektyvi. Yra netgi pažadėta Nobelio premija tam, kas išras ekologinę priemonę vynuoginėms sraigėms naikinti. Mūsų sraiges naikina ežiai, antys, kirstukai, varlės, rupūžės, naminiai paukščiai.