Bulvės — pagrindinis daugelio žmonių maisto priedas, tad būtina jį išsaugoti iki pat pavasario.
Patalpose, kuriose laikomos bulvės, turi būti tamsu. Net jei bus prieblanda — bulvės pažaliuos. Tokių bulvių negalima valgyti, nes jose susikaupusi nuodinga medžiaga — Solaninas.
Pažaliavusios bulvės puikiausia tiks sodinti. Dirvoje jų negrauš kenkėjai, graužikai, šernai. Bulvės yra gyvas organizmas, itin reaguojantis į laikymo sąlygas. Bulvių kokybei įtakos turi oro temperatūra, drėgmė.
Svarbiausia — temperatūra, nes nuo jos priklauso ligų vystymasis, plitimas, bulvių dygimas. Žemesnėje temperatūroje sumažėja ligų pavojus. Padidėja esant šiltam orui, todėl aukštesnėje nei 10 °C temperatūroje bulvių negalima laikyti ilgesnį laiką. Maistui skirtos bulvės laikomos 4-5 * C, oro drėgmė 85 proc., o sėklinės — 2-4 °C, oro drėgmė 90 proc. Esant 0 °C, bulvės apšạla, mažiau tinkamos valgyti. Kad salstelėjimas išnyktų, bulves reikia keletą dienų palaikyti 5-8 °C, arba prieš verdant storai nuskusti. Minus 1 °C temperatūroje bulvės sušąla.
Sandėliuojamos bulvės turi būti visiškai subrendusios, su tvirtai prie minkštimo besilaikančiomis lupenomis, nesužalotos, neapipuvusios, sveikos. Sėklinių bulvių veislė turi būti laikomos kiekviena atskirai. Rūsiuose bulves patartina laikyti dėžėse ar aruoduose. Bulves galima pasluoksniui apibarstyti pušų spygliais (8-10 kg/t). Taip pat pelenais ar susmulkintu česnaku (100 g/cnt), šermukšnio lapais ar į tarpus įdėti krienų šaknų. Nuo seno bulvės laikomos ir kaupuose, duobėse. Vieta joms parenkama aukštumėlėse, smėlėtoje žemėje, kur gruntiniai vandenys yra žemai. Vieta turi būti toliau nuo pastatų, rūsių, daržinių, tvartų, kad į kaupus nepatektų graužikai. Kai bulvės supiltos į kaupus, juos uždengti dangčiu, kuriame įtaisytas 20 cm ventiliacijos vamzdis. Žiemą juo, įleidus į kaupo vidų termometrą, matuojama temperatūra. Ant dangčio reikia užtiesti plėvelę, ant jos užpilti sausų lapų, pjuvenų, šiaudų ir paskleisti 30 cm spinduliu už kaupo kraštų. Visas šis užpilas turi siaurėti į viršų, kad nutekėtų vanduo. Kaupas uždengiamas plėvele, jos kraštai apdedami akmenimis, plytomis. Žiemą vamzdį užkimšti skudurais, aprišti plėvele.
Kad bulvės kaupuose ar rūsiuose nesudygtų, jas patartina apipurkšti kmynų eteriniu aliejumi arba padėti kelis obuolius. Kad nepūtų maišai, juos reikia 2-3 val. pamirkyti 0,5 l ąžuolo žievės nuoviro ir 10 l vandens tirpale. Išdžiovinus galima sutepti alyva. Bulvės gerai laikosi ir statinėse. Medinių išorę ištepti karštu bitumu, o vidų nudažyti aliejiniais dažais. Statinę įkasti į žemę taip, kad jos kraštai 10-15 cm būtų virš žemės paviršiaus. Bulves sudėti po kelis kg į tinklinius maišus, užrišti ir sukrauti į statinę. Uždengti dangčiu, užtiesti plėvelę, ant jos užpilti lapų, pjuvenų, šiaudų 30 cm nuo statinės kraštų, kad žemė neįšaltų. Viską apdengti plėvele. Taip laikant bulves patogu bet kada pasiimti. Bulves per žiemą galima laikyti ir įstiklintuose daugiabučių balkonuose, nes rūsiuose joms yra per šilta. Paimti 2 kartonines (geriausia gofruotas) dėžes, įdėti viena į kitą, tarpus tarp jų užkimšti laikraščiais. Ant grindų padėti medinį padėklą ar daug sluoksnių laikraščių, ant jų pastatyti dėžę. Uždengti dangčiu iš kelių sluoksnių kartono, taip pat senomis antklodėmis ar maišais. Dėžėse galima laikyti ir daržoves. Gerai apklotos nesušąla ir esant minus 25 °C temperaturoje.
