Ji kilusi iš Pietų Amerikos. Tai vienmetis augalas. Vaisiuose labai gausu vitamino C . Pagal skonį paprika skirstoma į karčiąją (aitriąją) ir saldžiąją. Pirmųjų vaisiai pailgi, smailūs, labai kartūs, tvilkinančio skonio, vartojami kaip prieskonis. Iš jų gaminami milteliai, kurie plačiai vartojami įvairiems patiekalams, marinatams, padažams, rauginamiems agurkams, įvairiems konservams paskaninti. Saldžiosios paprikos vaisiai stambūs, platūs, apvalūs, cilindriški bei nusmailėję, vartojami kaip daržovė. Iš jų gaminamos salotos, jie vartojami troškinti, kepti, įdaryti, rauginti bei įvairiai konservuoti, kaip prieskonis įvairiems patiekalams, marinatams, padažams.
Joms tinka derlinga priesmėlio ar lengvo priemolio puveninga dirva. Tręšiama kaip pomidorams.
Paprikos vegetacijos periodas ilgas (125-150 dienų), todėl daigai užauginami šiltadaržiuose, kaip pomidorų ir baklažanų. Į dirvą jie -sodinami 60×30 cm atstumu, paprastajam erškėčiui pradėjus žydėti.
Patoviau ir gausiau paprika dera po polietilenine plėvele.
Derlius pradedamas imti, kai vaisiai užauga iki veislei būdingos formos ir dydžio. Visi lauke auginamos paprikos vaisiai surenkami prieš šalnas, nes apšalę maistui netinka. Auginant lauke, saldžiosios paprikos gaunama 2,2- 3,4 kg/m’, karčiosios – 1,8-2,0 kg/m? vaisių. Žali vaisiai greičiau prinoksta, kai laikomi 20-25°C patalpoje.