Dirva. Serbentai dirvožemiui nėra reiklūs, tačiau geriausiai auga ir dera įvairiuose priesmėliuose bei priemoliuose.
Juodiesiems serbentams geriausiai tinka sukultūrinti artimi neutraliems (pH 5,5-6,5), drenuoti vidutinio sunkumo priemoliai arba imlūs drėgmei priesmėliai, kur neužpučia šiaurės vėjai ir saulėta. Raudoniesiems serbentams reikia sausesnės ir šiltesnės vietos negu juodiesiems (pH 56). Tai lengvų dirvožemių augalai. Jie prastai auga ir dera sunkiuose priemoliuose. Karbonatinėse dirvose serbentai dažniau serga fiziologinėmis ligomis.
Šviesa. Serbentai šviesamėgiai augalai, todėl geriau auga ir dera tik saulėtoje vietoje. Pavėsyje serbentų krūmai sutankėja, stiebai ištįsta, labiau pašąla žiemą, užsitęsia vegetacija, uogos lėčiau noksta, susmulkėja, labiau plinta ligos ir kenkėjai, netenkama trečdalio derliaus. Kuo intensyvesnė šviesa, tuo geriau auga serbentų ūgliai ir šaknys.
Drėgmė. Serbentams kenkia per arti dirvos paviršiaus esantis gruntinis vanduo. Tuomet jie silpsta, blogai dera, praranda atsparumą ligoms ir kenkėjams, gali žūti. Gruntinis vanduo juodųjų serbentų plote turi būti ne arčiau kaip 1 m, o raudonųjų serbentų – 1,5 m iki žemės paviršiaus.
Serbentai blogai auga bei dera ir per daug sausose dirvose. Drėgną ir šiltą vasarą serbentų derlius būna didžiausias.
Temperatūra – labai svarbus agroklimato veiksnys, lemiantis augalų fotosintezę, kvėpavimą, transpiraciją, ląstelių skilimą ir augimą, fermentų aktyvumą. Uogakrūmiai intensyviai auga, kai esti 18-22°C temperatūra.
Serbentai labai ištvermingi žiemą, ištveria iki -30°C šalčius. Sibirinės kilmės juodieji serbentai ištvermingesni už europinius. Kai žiema būna nepastovi, su atlydžiais, šakas apdegina saulė.
Serbentams užtenka 16-17°C šilčiausio mėnesio vidutinės oro temperatūros, 190-200 dienų vegetacijos ir apie 2200° aktyvių temperatūrų (daugiau kaip 10°C) sumos.
Vėjas. Svarbu, kad serbentus perpūstų lengvas vėjas, ir krūmai vėdintųsi. Neperpučiamuose serbentynuose labiau plinta ligos ir kenkėjai. Serbentynams reikia apsauginių juostų. Jos saugo uogyną nuo stiprių vėjų, nuo automobilių išmetamų kenksmingų dujų, sumažina drėgmės garavimą iš dirvos, pagerina uogyno mikroklimatą. Apsauginės juostos turėtų būti apie 10-15 m nuo serbentų. Vakarinės apsauginės juostos turėtų būti aukščiausios ir tankiausios, nes mūsų krašte vyrauja vakariniai vėjai.
Šiaurės, rytų bei pietų apsauginės juostos gali būti žemesnės ir retesnės. Tam tinka kas 1-2 m susodinti alksniai, nes greitai suformuoja tankią ir tiesią užuovėją. Apsauginėms juostoms tinka ir nelepūs, nesergantys tomis pačiomis kaip serbentai ligomis medžiai ir krūmai: tujos, lazdynai, paprastosios eglės, liepos, karpuotieji beržai, kaukazinės slyvos. eim Reljefa s. Nuolydžiai, lygumos, slėniai sudaro skirtingas augimo sąlygas. nob Versliniams uogynams tinkamiausios dirvos su 5-8° nuolydžiu. Kuo statesnis nuolydis, tuo didesnė vandens erozija, sudėtingiau dirbti technikai.
Pietų krypties nuolydžiai šilčiausi, juose geriau subręsta ilgesnės vegetacijos vėlyvųjų veislių uogos (Ben serija), o ankstyvųjų veislių derlius būna dar ankstyvesnis (Joniniai, Kastyčiai). Tačiau dirvos greičiau išdžiūsta, todėl augalams gali trūkti drėgmės. Didesnė dienos ir nakties temperatūros kaita, greičiau nutirpsta sniegas. eni Rytų krypties nuolydžiuose augalai ryte anksčiau pradeda fotosintezę ir daugiau pagamina asimiliatų. Tačiau, jei žydėjimo metu būna šalnos, tai pašalusius žiedus greičiau atšildo saulė, jie labiau nukenčia.
Vakarų krypties nuolydžiuose augalams labiau kenkia vėjai, ypač kai žydi serbentai, nes vėjuotu oru neskraido ir neapdulkina žiedų bitės. Planuojant veisti uogynus vakarinės krypties nuolydžiuose, prieš 2-3 metus reikėtų pasodinti užuovėjas.
Šiaurės krypties nuolydžiai šalčiausi, temperatūra pastoviausia, mažiausia temperatūros kaita, ilgiau laikosi sniegas, tačiau serbentų uogos sunoksta gerokai vėliau.
Lygumos dažnai būna per šlapios. Jose užsitęsia serbentų vegetacija, augalai prasčiau pasirengia žiemoti. Darbams trukdo ir lomos. Jose po smarkesnio lietaus ar rudenį ilgai telkšo vanduo, plotas nevienodai džiūsta. Šlapių lomų uogyne negalima apvažiuoti, taigi, laiku neatlikus darbų (nenuskynus uogų, nenupurškus krūmų nuo ligų ir kenkėjų ir kt.), galima patirti nemažų nuostolių. Jis Mažiausiai tinkami uogynams yra uždari slėniai. Šaltas oras sunkesnis, nuo aukštumų leidžiasi į slėnius, kur ilgai laikosi (didesnis pašalimo pavojus, ligų ir kenkėjų pažeidimo laipsnis).