Juodieji serbentai – vieni vertingiausių uoginių augalų, turintys dietinių,maistinių bei profilaktinių gydomųjų savybių. Juose yra ypač daug askorbo rūgšties (vitamino C)- 150-300 mg/proc., o kai kurių R. nigrum spp. sibiricum laukinių populiacijų uogose – net iki 800 mg/proc.
Askorbo rūgšties daugiau yra tik erškėtrožių ir aktinidijų vaisiuose. Juodųjų serbentų uogose šio elemento yra penkis kartus daugiau negu braškėse, 7-8 kartus daugiau negu avietėse, agrastuose, citrusuose, 10-20 kartų daugiau negu obuoliuose ir kriaušėse, 20-40 kartų – negu vyšniose, abrikosuose ir 100 kartų – negu vynuogėse. 42-100 proc. askorbo rūgšties lieka sultyse ir kompotuose, 40-70 proc. šaldytose uogose. Uogose yra ir B grupės vitaminų: tiamino (B)-0,03 mg/proc., riboflamino (B,)-0,04 mg/proc., piridoksino (B)-0,13 mg/proc, gana nemažai tokoferolio (vitamino E)-0,72 mg/proc., filochinino (vitamino K)-0,86 mg/proc. ir nikotino rūgšties (vitamino PP)-30 mg/proc. Iš mineralinių medžiagų juodųjų serbentų uogose gausu kalio (350 mg/ proc.), magnio (17 mg/proc.), kalcio (45 mg/proc.), fosforo (39 mg/proc.), o geležies daugiau (1300 mikrogramų / 100g žaliosios masės) negu žemuogėse, apelsinuose, citrinose, vynuogėse.
Nors uogose ir nemažai cukrų (fruktozės, gliukozės ir sacharozės) – 4,5-10,7 proc., tačiau gana daug rūgščių (citrinų ir obuolių) – 1,5-4,5 proc. Uogose yra 3 proc. ląstelienos, 0,5-1,5 proc. pektinų, 0,27-0,48 proc. rauginių ir dažomųjų medžiagų, 1520 proc. sausųjų medžiagų, 10000-20000 mg/kg antocianų, 1500-4000 mg/kg katechinų, eterinio aliejaus.
Raudonuosiuose ir baltuosiuose serbentuose vitaminų yra mažiau. Raudonųjų serbentų uogose yra 26-83 mg/proc. askorbo rūgšties, o baltųjų serbentų – 34-66 mg/proc. Yra cukraus (9-10 proc.), rūgščių (2 proc.), karotino, makroelementų ir mikroelementų, pektinų.
Serbentų uogos valgomos šviežios, konservuojamos, šaldomos. Iš jų verdama uogienė, kompotas, gaminamas marmeladas, drebučiai, sirupas, želė, spaudžiami vynai, sultys, daromi balzamai, jogurtai. Uogos tinka dietinei mitybai, vaikams. Daug jų suvartojama konditerijos pramonėje, dėl gražios spalvos maišoma į kitų uogų ir vaisių gaminius. Lapuose ir pumpuruose yra eterinių aliejų, kurių komponentai naudojami parfumerijoje. Uogos, lapai ir pumpurai vartojami liaudies medicinoje.
Lietuvos klimato ir dirvožemio sąlygos visiškai tinka juodiesiems ir raudoniesiems serbentams auginti. Mechanizuoto derliaus skynimo galimybė ir serbentynų sodinimas prie vaisių ir uogų perdirbimo įmonių bei besikuriančių gilaus šaldymo firmų vis labiau skatina didinti šių verslinių uogynų plotus. Šiuo metu yra apie 1500 ha serbentynų. Svarbi serbentų ūkinė savybė – didelis derlius. Taikant pažangias auginimo technologijas, galima gauti po 9-10 t/ha ir daugiau juodųjų serbentų bei 15-20 t/ha raudonųjų serbentų uogų. Kita teigiama savybė, kad kai kurių ankstyvųjų serbentų uogos prinoksta tuo metu, kai rinkoje, išskyrus braškes, kitų uogų dar nebūna.
