Gūžiniai kopūstai ir jų auginimas (Brassica oleracea)

Gūžiniai baltieji kopūstai – sena daržovė, jie buvo žinomi ir valgomi 4000 m. pr. m. e. Yra nuomonių, kad Pietų ir Vakarų Europoje gyvenę kromanjoniečiai ir neandertaliečiai 100-50 tūkst. m. pr. m. e. jau valgė kopūstus.

Kada gūžiniai baltieji kopūstai pradėti vartoti mūsų krašte, tikslių žinių neturime. Rašytiniai dokumentai byloja, kad XVI a. jie Lietuvoje buvo plačiai auginami.

Dabar iš visų mūsų Respublikoje auginamų daržovių gūžinių baltųjų kopūstų auginama daugiausia dėl jų plataus vartojimo. Juose gana daug vertingų bioaktyviųjų medžiagų.

Gūžiniai baltieji kopūstai, palyginti su kitomis daržovėmis, gausiausiai dera ir jų derliaus savikaina mažiausia. Pagal vegetacijos trukmę jie skirstomi į šias grupes: labai ankstyvi – vegetacijos periodas (nuo sudygimo iki derliaus nuėmimo pradžios) – 70-90 dienų, ankstyvieji – 91-110, vidutinio ankstyvumo – 111-150, vidutinio vėlyvumo – 151-170 ir vėlyvieji – 171-190 ir daugiau dienų.

 

Daigų auginimas.

Kopūstų, kaip ir kitų daržovių, gyvybingiausios yra stambios pilnos sėklos. Iš tokių sėklų išaugę daigai būna daug vešlesni. Todėl kopūstų sėkla kalibruojama ir sėjama tik žinomo daigumo, stambi, tokia, kuri nepralenda pro 1,25 mm skersmens sieto skylutes. Sėkla beicuojama šiluminiu ir cheminiu būdu. Reikia pasėti 450-500 g sėklos daigams išauginti, kad būtų galima apsodinti 1 ha plotą.

Ankstyvųjų kopūstų daigai auginami šildomuose polietileniniuose šiltnamiuose. Šiltnamio konstrukcija turi būti tokia, kad galima būtų palaikyti optimalią temperatūrą ir prieš sodinant daigus užgrūdinti.

Šiltnamiai daigams auginti pradedami ruošti rudenį: sunaikinamos augalų liekanos ir atliekama terminė dezinfekcija. Rudenį neišdezinfekuotų šiltnamių žemė dezinfekuojama prieš auginant daigus: 3 dienas prieš sėją 4-5 cm gyliu įterpiama polikarbacino arba trichodermino 5 g/m’.

Daigai auginami žemių mišinyje arba kraikinėse durpėse.

Svarbiausia ankstyvuosius kopūstus užauginti kuo anksčiau. Todėl kopūstų daigus patartina auginti puodeliuose, blokuose. Taip išaugintų daigų šaknys nenukenčia persodinant. Be to, juos galima sodinti anksčiau, kai dirva dar šalta ir paprastų daigų sodinti dar negalima. Kopūstų derlius esti didesnis ir 10-15 dienų ankstyvesnis, kai daigai auginami puodeliuose.Ankstyvieji kopūstai inspektuose sėjami nuo vasario 20 iki kovo 15 d., šiltnamiuose – nuo kovo 1 iki 15 d.

Daigai auginami dviem būdais: sėjami tiesiai į plonasienius durpių puodelius, blokus arba į juos pikuojami.

Pirmuoju atveju jiems sudaiginti reikia daug didesnio šilto (18-20°C) šiltnamio ploto negu antruoju atveju. Auginant daug daigų, sėklos sėjamos kelis kartus, ypač jei daigai pikuojami.

Kopūstų sėklos sėjamos į dėžutes, pripiltas kraikinių durpių ir švaraus rupaus smėlio (1:1). Į standartines dėžutes sėjama 2-3 sėklų. Pasėtos sėklos lentele įspaudžiamos ir užsijojamos 0,5 cm smėlio sluoksniu. Dėžutės uždengiamos polietilenine plėvele. Sėjamos į puodelius sėklos įterpiamos 0,5 cm gyliu ir taip pat uždengiamos polietilenine plėvele. Iki sudygstant palaikoma 18-20°C oro temperatūra. Kopūstams sudygus, kad daigai neištįstų, dėžutės išnešamos į vėsesnį šiltnamį arba šiltnamyje oro temperatūra sumažinama iki 68°C. Tokia oro temperatūra palaikoma, kol susiformuoja skilčialapiai. Vėliau saulėtomis dienomis oro temperatūra palaikoma 14-18°C, apsiniaukusiomis – 12-15°C, naktį – 7-8°C. Santykinis oro drėgnumas 70-75%. Susiformavus skilčialapiams, daigai pikuojami į durpių-pūdinio kubelius (6x6x6 cm), plonasienius puodelius (6×6 arba 5×5) arba blokus. Puodeliai su daigais sustatomi šiltnamyje juostomis ant grunto. Pirmąsias dienas palaikoma kiek žemesnė oro temperatūra (10-15°C), vėliau dieną – 15-17°C, naktį – 8-10°C.

Daigai laistomi gausiai, bet retai, kad puodeliuose ar blokuose būtų 6070% viso drėgmės imlumo. Kraikinėse durpėse ar žemių mišinyje, paruoštame su makrotrąšomis ir mikroelementais, auginamų daigų papildomai tręšti nereikia. Tik pastebėjus, kad daigų lapai pašviesėje, galima patręšti azoto trąšomis (20 g amonio salietros 101 vandens). 1 mo išlaistoma 51 tirpalo.

12-14 dienų prieš sodinami į dirvą, daigai pratinami prie lauko sąlygų. Intensyviai vėdinant, šiltnamyje palaikoma temperatūra, artima lauko temperatūrai. Ankstyvųjų kopūstų daigai užauga per 45-60 dienų. Į dirvą sodinami 5-6 lapelius turintys daigai. Viso daigo aukštis tuomet būna 12-15 cm, stiebo aukštis – 4-10, storis – 0,4 cm. Iš 1 m gaunama 200-250 daigų. Kad pakaktų daigų hektarui apsodinti, reikia juos auginti 230 m šiltnamio plote.

Vidutinio ankstyvumo ir vidutinio vėlyvumo kopūstų daigų auginimas.

Dalis vidutinio ankstyvumo kopūstų sėjama tuojau po ankstyvųjų į polietileninius šiltnamius, kita dalis 10-15 dienų vėliau – po priedangomis lygioje dirvoje arba į lysves. Jie sėjami 12 cm atstumu tarp eilučių 5-6 juostomis. Kai susiformuoja du tikrieji lapai, polietilenas nuimamas.

Vidutinio vėlyvumo kopūstų daigai auginami lauke. Daigynams parenkama lengvesnė geros struktūros, laidaus podirvio, derlinga, nepiktžolėta, neužkrėsta ligomis, apsaugota nuo vyraujančių vėjų su mažu nuolydžiu į pietus arba į pietvakarius, lietinama dirva. Arba gali būti šalia vandens telkinys.

Auginant didesnį daigų kiekį, rekomenduotina tokia sėjomaina:

1) juodasis pūdymas;

2) kopūstų daigai ir agurkai iš daigų;

3) morkos (ankstyvosios);

4) salotos (gūžinės);

5) petražolės ir salierai. (Šioje sėjomainoje herbicidai nenaudotini, nes visos daržovės auginamos ankstyvosios).

Jei daigyno sėjomainai įvesti tinkamos dirvos trūksta, daigus galima auginti tame lauke, kur bus auginami kopūstai. Daigynui rudenį iškratoma 40-60 t/ha perpuvusio mėšlo ir išberiamos fosforo bei kalio trąšos (150-200 kg/ha P,0, ir 150-180 kg/ha K,O). Ruošiant dirvą pavasarį, išberiamos azoto (90 kg/ha) trąšos. Humusinga dirva tręšiama tik mineralinėmis trąšomis.

Agronomas Juozelskis rekomenduoja kopūstų daigus auginti toje pačioje vietoje kelerius metus. Daigus išrovus, laikomas juodasis pūdymas. Rudenį į daigyną iškratoma 100 t pakalkintų kraikinių durpių ir išberiamos mineralinės trąšos, dirva dirbama negiliai (iki 10 cm). Jei daigyne yra varpučio, rudenį suarta dirva purškiama herbicidais. | Vidutinio vėlyvumo kopūstai sėjami balandžio 15-25 d., ne vėliau kaip gegužės 5 d. Sėjama 1-2 cm gyliu, 20 cm tarpueiliais. Į hektarą pasėjama 8-10 kg I klasės sėklos. Kad nepritrūktų realizuoti tinkamų kopūstų gūžių, dalį vidutinio vėlyvumo daigų reikia auginti po priedangomis ir sėti kartu su vidutinio ankstyvumo kopūstais.

Dirbamoje daigyno dirvoje palaikomas optimalus drėgnumas. Minimali leistinoji dirvos drėgnumo riba kopūstų daigams yra 70-75% ribinio lauko drėgmės imlumo. Kai išauga 2 tikrieji lapeliai,

silpnieji daigai papildomai tręšiami amonio salietra (100 kg/ha).

Prieš raunant (iš vakaro) daigai gausiai palaistomi. Vidutinio vėlyvumo jie užauga per 35-40 dienų. Į dirvą daigai sodinami su 4-5 tikraisiais lapais. Vidutinio ankstyvumo ir vėlyvumo kopūstų daigo aukštis būna 15-20, stiebo aukštis – 4-10, storis – 0,4-0,5 cm. Iš 1 m? užauga apie 200 daigų.

Vidutinio vėlyvumo kopūstus galima sėti tiesiai į dirvą (sukultūrintą, nepiktžolėtą). Sėjama dražuota sėkla tikslaus sėjimo sėjamąja. Hektarui reikia 2,0-2,5 kg sėklos. Kai kopūstai auginami nepersodinant, gaunamas 10-12 dienų ankstyvesnis derlius.

Vėlyvieji kopūstai sėjami gerai vėdinamuose polietileniniuose šiltnamiuose arba po polietilenine plėvele. Ji užtiesiama ant rėmų 1,2-1,5 m pločio juostomis. Pirma sodinami po priedanga užaugę daigai, paskui – augę tarp priedangų.

Auginant vėlyvuosius kopūstus šiltnamyje, ant atšildyto grunto paskleidžiamas 5-6 cm žemių mišinio arba kraikinių durpių sluoksnis ir įfrezuojamas.

Vėlyvieji kopūstai sėjami balandžio pradžioje (ne vėliau kaip balandžio 10 d.) tiesiai į gruntą 12 cm tarpueiliais rankine sėjamąja, išberiant 2 g/mo sėklų. Kad greičiau sudygtų, pridengiama polietilenine plėvele. Daigai prižiūrimi panašiai kaip ankstyvųjų kopūstų. Užauga per 40-45 dienas. Šiltnamyje auginti daigai pratinami prie lauko sąlygų. Į dirvą sodinami su 4-5 tikraisiais lapeliais. Daigo aukštis būna 4-5 cm, stiebo aukštis – 8-10, storis 0,5 cm. Išrauti daigai mirkomi karvių mėšlo ir molio (1:2) tyrėje; į ją galima įdėti fungicidų: fitobakteriomicino nuo bakteriozės. Daigai į lauką vežami dėžėse, pridengti nuo tiesioginių saulės spindulių ir vėjo. | Dirvos ruošimas ir tręšimas. Kopūstai gerai auga sukultūrintose vidutinio sunkumo ir sunkiose priemolio dirvose. Ankstyviesiems kopūstams parenkamos lengvesnės, anksti pavasarį pradžiūvančios dirvos. Tinkamiausias kopūstams dirvos pH 6,0-6,5.

Rūgščiose dirvose kopūstai serga šaknų gumbu. Jie gerai pakenčia šviežiai išbertas kalkes, todėl auginami pirmaisiais metais po kalkinimo.

Kopūstai gerai auga mėšlu tręštoje dirvoje po daugiamečių žolių, agurkų, ankštinių daržovių, vienmečių žolių, po neapniktų ligomis šakniavaisių daržovių. Į tą patį lauką kopūstai sodinami ne anksčiau kaip po 4-5 metų, o kur buvo išplitusi bakteriozė, – po 8-9 metų.

Kai kopūstų auginama 40% ir daugiau viso daržovių ploto, ligomis ir kenkėjais neužterštose dirvose kopūstus galima vieną kartą atsėliuoti, bet paskui į tą pačią vietą reikia sodinti ne anksčiau kaip po 4 metų.

Dirva kopūstams pradedama dirbti rudenį.

Derlių nuėmus, skutama, lyginama, ariama ne sekliau kaip 25 cm gyliu. Varputėtą dirvą suarus, išpurškiama 30-40 kg/ha natrio trichloracetato arba 15-20 kg/ha dalapono veikliosios medžiagos. Pavasarį kiek pradžiūvusi dirva akėjama, kultivuojama. Ankstyviesiems kopūstams lengvesnių dirvų pavasarį geriau neperarti, kad neperdžiūtų. Vidutinio vėlyvumo ir vėlyviesiems kopūstams supuolusias dirvas galima perarti 3/4 rudeninio arimo gylio. Iki sodinant reikia palaikyti purią dirvą.

Gūžiniai kopūstai gerai auga ir gausiai dera gerai patręštoje dirvoje. Jie paima iš dirvos daug maisto medžiagų. Anot I. Guliakino, prekinės produkcijos 300 cnt kopūstų paima iš hektaro apie 90 kg N, 30 kg P,0, ir 130 kg K,0. Azotą, fosforą ir kalį jie eikvoja visą vegetacijos periodą.

Gūžiniams kopūstams daugiausia maisto medžiagų reikia formuojantis gūžėms. Jie gerai užderės, jei tuo metu dirvoje bus pakankamai prieinamų maisto medžiagų. Gūžiniai kopūstai gausiai dera tręšiami mėšlu ir mineralinėmis trąšomis, todėl daržovių sėjomainoje mėšlas pirmiausia skiriamas kopūstams. Geriausia ji (60-90 t/ha) iškratyti rudenį. Vidutinio vėlyvumo ir vėlyviesiems kopūstams ji galima įterpti ir pavasarį. Azoto trąšų normos priklauso nuo dirvos sukultūrinimo lygio ir mineralinio azoto kiekio dirvoje, fosforo ir kalio – nuo dirvos apsirūpinimo minėtais elementais. Fosforo ir kalio trąšos išbarstomos rudenį. Ankstyviesiems kopūstams išberiama 120 kg/ha P,0, ir 160 kg/ha K, 0, vėlyviesiems – 150 kg/ha P, O, ir 200 kg/ha K,O. Azoto trąšos išbarstomos pavasarį. Ankstyviesiems kopūstams beriama 120 kg/ha N, vėlyviesiems – 200 kg/ha N. Pusė azoto trąšų išberiama prieš sodinant ankstyvųjų kopūstų daigus, kita pusė – daigams prigijus arba formuojantis lapų skrotelei. Vėlyviesiems kopūstams azoto trąšos išberiamos per tris kartus. Laikyti skirtiems kopūstams azoto trąšos trečdaliu sumažinamos, kalio – padidinamos.

Daigų sodinimas.

Ankstyvųjų kopūstų daigai sodinami paprastajai ievai sužaliavus (balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje) 70×30 – 35 cm atstumais; vidutinio vėlyvumo – gegužės pabaigoje, bet ne vėliau kaip birželio 10 d. 70×40 – 50 cm atstumais; vėlyvieji sodinami paprastajai alyvai pražydus (ne vėliau kaip iki gegužės 20 d.) tokiais pat atstumais, kaip ir vidutinio vėlyvumo kopūstai. Galima juos sodinti (90+50) X40 – 50 arba (80+60)X 40 – 50 cm atstumais. Daigai paprastai sodinami daigasode. Puodeliuose išauginti daigai sodinami jų paviršių užžeriant 2-3 cm žemių sluoksniu. Be puodelių sodinamų daigų šaknys turi būti nesulenktos ir šerdelės žemėmis neužpiltos. Sausa dirva 1-2 dienas prieš sodinant palaistoma 100-150 m/ha vandens. Jei dirva nedirbama, sodinimo metu daigai gausiai laistomi.

Pasėlio priežiūra.

Praėjus 3-4 dienoms nuo sodinimo, laukas patikrinamas, neprigiję daigai atsodinami ir, jei dirva sausa, palaistoma (100-150 m/ha).

Vegetacijos metu dirva turi būti puri, nepiktžolėta. Purenama po kiekvieno lietaus bei lietinimo ir dygstant piktžolėms. Ankstyvieji kopūstai kaupiami vieną kartą, vėlyvieji – du kartus: pirmą kartą – 20-25 dienos po sodinimo, antrą – 1520 dienų po pirmojo kaupimo. Kaupiama po lietaus arba laistymo. Tarpueiliai purenami kultivatoriais. Pirmąjį kartą papildomai tręšiama, kai prigyja daigai (praėjus 12-15 dienų po sodinimo), antrąjį – gūžių formavimosi pradžioje. Trąšos įterpiamos purenant tarpueilius. Kadangi kopūstams reikia daug drėgmės,minimali leistinoji dirvos drėgmės riba gūžiniams baltiesiems kopūstams – 7580% ribinio lauko drėgmės imlumo. Ankstyvųjų kopūstų laistymo norma 150250 m/ha priesmėlio dirvose, 150-300 m/ha – priemolio dirvose. Drėkinimo norma priesmėlio dirvose 1250 m° /ha, priemolio – 1200 m/ha. Vidutinio vėlyvumo ir vėlyvųjų kopūstų laistymo norma – 150-300 m3/ha priesmėlio dirvose ir 200-350 m3/ha priemolio dirvose. Drėkinimo norma lengvesnėse dirvose 1800 m/ha, sunkesnėse – 1650 m/ha. Lengvos dirvos laistomos 5-6 kartus, sunkesnės – 4-5 kartus. Iš pradžių laistoma mažesnėmis normomis – 150-200 m/ha, vėliau – 250-350 m/ha. Ankstyvieji kopūstai laistomi iki pradedant nuimti derlių. Vėlyvieji kopūstai baigiami laistyti likus 20-30 dienų iki derliaus nuėmimo.

Kopūstų pasėliuose piktžoles, ligas ir kenkėjus galima naikinti pesticidais.

Derliaus nuėmimas.

Ankstyvųjų ir vidutinio ankstyvumo kopūstų derlius imamas atrankiniu būdu: pirmųjų – birželio pabaigoje – liepos pradžioje, antrųjų – rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje, vidutinio vėlyvumo – rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje ir vėlyvųjų – spalio mėnesį. Pastarųjų derlius ima

mas ištisai dideliuose plotuose naudojant transporterį. Ankstyvųjų kopūstų gūžės masė iki rugpjūčio 1 d. turi būti ne mažesnė kaip 0,4 kg. Nuo rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 1 d. realizuojamų kopūstų masė ne mažesnė kaip 0,6 kg, nuo rugsėjo 1 d. – 0,5 kg. Kopūstai pjaunami su žaliais gūžę gaubiančiais lapais. Laikymui skirtų kopūstų paliekami 2-4 žali gūžę gaubiantys lapai ir iki 3 cm ilgio kotas.

Realizuoti skirtų kopūstų gūžės turi atitikti veislei būdingus požymius, gūžės sveikos, nepažeistos ligų, kenkėjų ir nesužalotos mechaniškai.