Kotas užauga iki 50-70 cm ir ilgesnis. Apie kotą ant ilgų lapkočių spirališkai išsidėstę lapai. Lapalakštis nedidelis, apvalus arba atvirkščiai kiaušiniškas. Lapkočių pažastyse užauga graikinio riešuto dydžio arba didesnės gūželės. Ant vieno augalo susiformuoja 30-60 ir daugiau gūželių, kurios sveria 300-600 g . Briuselinių kopūstų vegetacija ilga (130-179 dienos), priskiriami vėlyvųjų kopūstų grupei. Jie labai atsparūs šalčiui, lengvai ištveria -8 – -10°C temperatūrą.
Briuselinių kopūstų gūželių derlius nedidelis – 40-90 cnt/ha. Tačiau iš hektaro gaunama 200-400 cnt pašarui tinkamų kotų ir lapų.
Briuselinių kopūstų yra vidutinio ankstyvumo, vidutinio vėlyvumo ir vėlyvųjų veislių. Respublikoje rajonuotų briuselinių kopūstų veislių nėra. Auginama vidutinio vėlyvumo veislė ‘Herkules 1342′. Pradedama auginti vidutinio ankstyvumo veislė ‘Rosella’. Yra gerų briuselinių kopūstų veislių ir hibridų, sukurtų Olandijoje.
Dirvos dirbimas ir tręšimas.
Briuseliniai kopūstai gerai auga humusingose sunkesnėse priemolio dirvose. Lengvesnėse (priesmėlio) dirvose užauga minkštos gūželės. Auginami po tokių pat priešsėlių, kaip ir gūžiniai kopūstai.
Dirva dirbama ir tręšiama kaip žiediniams kopūstams, tiktai briuseliniai kopūstai nemėgsta pavasarinio tręšimo mėšlu. Juos auginant pavasarį mėšlu tręštoje dirvoje, susiformuoja minkštos gūželės arba jų vietoje – atviri pumpurai (lapų skrotelės). Todėl organinės trąšos (geriau kompostas) iškratomas rudenį arba parenkamas gausiai organinėmis trąšomis tręštas priešsėlis.
Daigų auginimas ir sodinimas.
Sėklos sėjai ruošiamos kaip ir gūžinių kopūstų. Ankstyvajam šalpusniui pradėjus žydėti (balandžio pirmojoje pusėje), briuseliniai kopūstai sėjami į gerai vėdinamus pavasarinius polietileninius šiltnamius. Daigų auginimas ir jų ruošimas sodinti nesiskiria nuo kitų kopūstų.
Ị dirvą briuselinių kopūstų daigai su 5-6 lapais sodinami paprastajai vyšniai pradėjus žydėti (ne vėliau kap gegužės 20-25 d.). Šie kopūstai reiklūs šviesai, nemėgsta pavėsio, todėl daigai sodinami retai – 70×60 – 70 cm atstumais. Pasodinus tankiau, užauga prastos kokybės minkštos gūželės arba jos visai nesusiformuoja.
Briuseliniai kopūstai prižiūrimi taip pat, kaip ir kitos kopūstinės daržovės, bet nekaupiami, nes galima pažeisti apatines gūželes. 1-1,5 mėnesio prieš imant derlių nupjaunami viršutiniai pumpurai, kad greičiau formuotųsi gūželės.
Derliaus nuėmimas.
Kai apatiniai lapai pradeda gelsti, koto apačioje esančios gūželės jau būna užaugusios. Jų derlių galima imti atrankiniu būdu, nupjaunant normalaus dydžio gūželes. Taip derlius imamas tik nedideliuose plotuose. Ištisai briuselinių kopūstų derlius imamas vėliau, nes šalnos jiems nepavojingos. Prieš stipresnį oro atšalimą (lapkričio mėnesį) briuseliniai kopūstai raunami su šaknimis arba kertami su visu kotu prie pat žemės. Nuo tų, kurie bus ilgiau laikomi, nuskinami lapai. Laikomi sustatyti dėžėse arba vienas šalia kito 10-15 cm smėlio sluoksnyje 1-1,2 m juostomis. Briuseliniai kopūstai gerai laikosi sandėliuose-šaldytuvuose, kuriuose palaikoma 0-0,5°C oro temperatūra ir 85-95% santykinis oro drėgnumas.
Briuselinių kopūstų gūželės realizuojamos nenupjautos nuo koto (nupjauti visi lapai). Gūželės turi būti švarios, nepažeistos ligų, kenkėjų bei mechaniškai. Ant 3/4 ilgio koto jos turi būti ne mažesnės kaip 1,5 cm skersmens.
