Jie gali būti vienšlaičiai ir dvišlaičiai su stiklo arba sintetinės plėvelės danga. Dvišlaičiai inspektai statomi galais į pietus ir šiaurę, vienšlaičiai – nuolydžiu į pietus. Pavasarį intensyviausia saulės radiacija būna apie vidurdienį, todėl žemė vienšlaičiuose inspektuose greičiau įšyla. Dvišlaičiai inspektai, būdami aukščiau žemės paviršiaus, greičiau prapučiami vėjų, todėl juose šilumos nuostoliai yra didesni negu vienšlaičiuose inspektuose.
(Surenkama kilnojamoji priedanga: 1- viršutinė sija; 2- lystelė plėvelei įtempti; 3- plėvelė; 4 – priedanga iš dviejų karkasų; 5 – viršutinė sija; 6 – lentelės karkasų sudūrimo vietoje; 7 – išpjovos; 8 – angos; 9 – gegnės; 10 – šoninė lenta (matmenys mm)
Inspektuose daugiausia auginami daržovių daigai, po jų antrąja kultūra – įvairios daržovės.
Inspektams šildyti naudojami įvairūs energijos šaltiniai, dažniausiai – biologinis kuras, šiltas vanduo, garas ir elektra.
(Inspektai: a – gilusis; b – dvišlaitis (skerspjūviai); 1 – biokuras; 2 – dirva; 3- rąsteliai; 4 – inspekto langas (matmenys cm))
Biologiniam šildymui naudojamas mėšlas arba kitos organinės medžiagos. Aerobinėms bakterijoms intensyviai skaidant organinę medžiagą, išsiskiria šiluma, kuri ir šildo inspektus. Jos geriausiai veikia, kai pakanka oro, drėgmės ir kai temperatūra aukštesnė kaip 0°C. Inspektai šildomi įvairių gyvulių mėšlu. Geriausia tinka arklių mėšlas, po jo karvių, kiaulių ir avių, ožkų.
Puriai sukrautas arklių mėšlas per pirmąsias 7-10 dienų gali įkaisti iki 75°C, po 50 dienų temperatūra gali nukristi iki 30°C. Karvių mėšlas yra gerokai drėgnesnis, todėl temperatūra pakyla iki 50°C ir greitai nukrinta iki 30°C. Kiaulių mėšlas dar šlapesnis, todėl, norint palaikyti aukštesnę jo temperatūrą, reikia įmaišyti puresnės organinės medžiagos (pjuvenų, spalių, lapų, šiaudų, kapojų ir kt.).
Įkaitęs mėšlas inspekto dėžėje sulyginamas, suspaudžiamas ir užklojamas 5 cm lapų, popieriaus sluoksniu, kad nedygtų grybai. Ant viršaus užpilamas paruoštos žemės 12-15 cm sluoksnis. Jei daržovių daigai auginami plonasieniuose vazonėliuose arba puodeliuose, tai pakanka 5-6 cm žemės sluoksnio.
Inspektams šildyti dar vartojamos medžio pjuvenos, medvilnės liekanos, spaliai, lapai, šiaudai ir kt.
Vidutiniškai susigulėjusios šildomosios medžiagos 1 m’ masė tonomis: arklių mėšlas – 0,5, karvių mėšlas – 0,6, pjuvenos – 0,2, medžių lapai -0,2.
Inspektus galima šildyti karštu vandeniu, vamzdžiais tiekiamu į inspektus. Jis šildo žemę ir orą po langais. Turint katilinę, šis būdas yra racionalus, nes pavasarį, kai reikia inspektus šildyti, tolygiau panaudojamas neišnaudotas katilinės energetinis pajėgumas. Augalams geriau inspektus šildyti garu negu vandeniu. Garas, vamzdžiais atitekėjęs į inspektus ir verždamasis pro skylutes, ne tik juos šildo, bet ir drėkina gruntą.
Inspektams šildyti elektra naudojami elektros kabeliai. Jie išvedžiojami inspekto dugne gruntui šildyti ir inspekto dėžėje orui šildyti. Naudojama kintamoji 220 V srovė. Įtampa transformatoriumi pažeminama iki 100 arba 50 V. Iš pradžių įšalusiai žemei atšildyti leidžiama aukštesnės įtampos srovė, vėliau pakanka 50 V įtampos. Dirbant inspektuose, turi būti srovė išjungta. Tačiau šis būdas yra brangus.
