Vieta. Aktinidijos geriausiai auga saulėtoje šiltoje vietoje, apsaugotoje nuo vėjų. Tinkamiausi purūs, derlingi, gausūs humuso, pralaidūs vandeniui priemoliai. Pageidautina neutrali arba silpnai rūgšti dirvožemio reakcija. Lengvesniuose dirvožemiuose aktinidijos labiau kenčia nuo drėgmės trūkumo.
Sodinimas. Sodinti aktinidijas galima tiek rudenį, tiek pavasarį. PaVasarį Sodinama kuo 
anksčiau, kad iki Vegetacijos pradžios spėtų įsišaknyti. Prieš Sodinimą dirva suariama 25-30 cm gyliu. Aktinidijoms sodinti iškasamos 0,5×0,5×0,5 m duobės. Jei dirva sunkesnė, i duobés dugna pripilamas 10 cm skaldos, žvyro arba rupaus smėlio sluoksnis, netgi plytų duženų ir pan. Jei sodinama drėgnoje vietoje, prieš sodinimą supiNaudojama viela cinkuotu paviršiumi lamas 20—30 cm kalnelis ir padaromas drenuojamasis sluoksnis.
Aktinidijų sodinimo atstumai parenkami pagal veislės augumą: sparčiai augančios sodinamos eilėje rečiau — 1,5–2 m, silpniau augančios — ne tankiau nei kas 1 m. Rečiau sodinti atskiri krūmai dera gausiau, tačiau iš ploto vieneto derlius būna didesnis auginant krūmus tankiau. Daugeliui veislių pakanka 3 m tarpueilio pločio, tačiau jis gali būti ir didesnis, nelygu technika ir padargų darbinis plotis.
Sodinimo schemoje būtina numatyti vietos vyriškiesiems augalams. Moteriškųjų aktinidijų žiedai savomis žiedadulkėmis beveik nepasidulkina (užmezga vos 2-3 proc.), o jei ir apsivaisina, dažniausiai sunokina prastai išsivysčiusias uogas. Todėl visoms šiuo metu žinomoms veislėms būtini vyriškieji augalai, kuriuos reikia sodinti taip, kad iki kiekvieno moteriškojo būtų ne didesnis kaip 10 m atstumas.
Kadangi margalapės aktinidijos — sumedėję laipiojantieji augalai, jos auginamos ant atramų. Antraisiais auginimo metais išilgai eilių kas 4—5 m iki 0,5-0,7 m gylio įkalami 2,5 m ilgio ir 60—80 mm skersmens plieninio vamzdžio stulpeliai, prie jų 0,6 ir 1,2 bei 1,8 m aukštyje tvirtinamos įtemptos vielos („špaleriai“). Viela turėtų būti cinkuotu paviršiumi, bent 3 mm skersmens. Nedengta plieninė viela ilgainiui aprūdija ir, vėjui judinant aktinidijas, pjauna jų šakas savo gruoblėtu, šiurkščiu paviršiumi. Sužeidimų vietoje šakos neretai nulūžta. Galiniai vertikalūs stulpeliai turi būti su įstriža atrama, kad nuolat didėjanti aktinidijų šakų apkrova neišlenktų stulpų į vidų ir neleistų atsipalaiduoti vieloms.
Margalapes aktinidijas prižiūrėti ir auginti yra nesudėtinga, nes jos labai atsparios žiemą, neserga grybinėmis ligomis, jų nepuola kenkėjai. Tarpueilliuose patartina įveisti daugiametį žolyną.
