Aktinidijų priežiūra
Aktinidijų priežiūra šiek tiek sudėtingesnė tol, kol augalai yra jauni. Jei pasodinti eilėmis, aplink juos reikia nuolat ravėti. Paprastai ravima rankomis, kauptuku kaupiama labai atsargiai, nes aktinidijų šaknys išsidėsčiusios paviršiuje. Kai augalai suauga, piktžolių sumažėja, nes jos atsiduria pavėsyje.Tarpu eiliai paprastai šienaujami.
Mulčiavimas. Augalai mulčuojami nupjauta žole, perpuvusiu mėšlu, šiaudais, smulkinta medžio žieve, durpėmis, dengiami agroplėvele.
Tręšimas.Aktinidijų šaknys yra labai jautrios trąšoms, todėl būtina parinkti tikslias jų normas pagal elementų kiekį lapuose ir dirvožemyje. Ypač svarbu nepertręšti azotu — jis skatina ūglių augimą ir jie prieš žiemą nebesumedėja. Pavasarį rekomenduojama tręšti kompleksinėmis trąšomis (N:P:IK 1:0,5:1,2). Vienam augalui jų išbarstoma 50-60 g.
Genėjimas. Aktinidijos genimos du kartus per metus: ramybės metu ir vasarą. Genėti galima pradėti lapams nukritus ir tęsti iki vasario mėnesio. Svarbu, kad žaizdos iki vegetacijos
atsinaujinimo spėtų apdžiūti ir pavasarį „neverktų“.
Auginant ant atramų (itemptų 3 vielų), krūmo skeletą galima suformuoti iš 6 stiprių ūglių: du pirmieji stipriausi metūgliai pavasari horizontaliai pritvirtinami prie apatinės vielos, viršūnes nukreipiant į priešingas puses. Iš antrą vasarą išaugusiųjų du stipriausi ūgliai kitą pavasarį pritvirtinami prie vidurinės vielos, o dar vėliau užaugę du stipriausi ūgliai tvirtinami prie viršutinės vielos.
Aktinidijos dera tik ant vienmečių ūglių, todėl šalinamos senos, susiraizgiusios šakos, o derančios — trumpinamos. Jeigu ūglių iš krūmo pagrindo išauga daugiau, formuojami tik du stipriausi, o kiti trumpinami, paliekant 20—30 cm ilgio, arba šalinami. Taip krūmai paskatinami labiau šakotis ir derėti. Vėliau krūmas kasmet genimas, stiprius ūglius trumpinant žiemą, o jaunus nugnyibiant vasarą, birželio-liepos mėn. Taip genint reguliuojamas vegetatyvinis 
augimas, šviesinami krūmų vainikai, skatinamas ankstyvesnis ir vienodesnis uogų nokimas, ūgliai spėja subręsti prieš žiemą.
Augalų apsauga nuo ligų ir kenkėjų. Aktinidijos tarp sodo augalų išsiskiria atsparumu ligoms ir kenkėjams. Tad šie augalai tinkami ekologinei sodininkystei, nes visai nesudėtinga užauginti be pesticidų.
Aktinidiju dauginimas
Aktinidijos dauginamos įvairiais vegetatyviniais būdais: horizontaliomis atlankomis, žaliaisiais ir sumedėjusiais auginiais, skiepijant. Nesunku dauginti ir sėklomis, tačiau sėjinukai nepaveldi motininio krūmo savybių. Be to, augalo lytis sužinoma tik po kelerių metų, jam pradėjus žydėti.
Pats paprasčiausias dauginimas — horizontaliomis atlankomis. Pavasarį reikia prilenkti ir apkasti keletą suaugusio krūmo pirmamečių stiebų, paliekant kyšoti tik jų viršūnes. Iki rudens drėgnoje dirvoje esantys stiebai įsišaknija ir gali būti atskirti nuo motininio augalo. Prilenkto stiebo nebūtina iš karto apkasti, o geriau palaukti, kol jis sužels.
Pirmą kartą apkaupiama arba užpilama kompostu, durpėmis, kai ūgliai užauga 15 cm aukščio. Jiems augant tai reikia pakartoti keletą kartų, kad susidarytų 20-30 cm aukščio kaupas. Per visą vegetaciją prižiūrima, kad dirva būtų drėgna. Rudenį stiebai apkaupiami ir sukarpomi į keletą dalių — naujų krūmelių.
Norint užsiauginti didesnį kiekį augalų, dauginama žaliaisiais arba sumedėjusiais ūgliais (auginiais). Tai efektyviausias, bet pats sudėtingiausias ir brangiausias būdas.
Dauginti reikalingi specialūs įrenginiai: šiltnamiai, inspektai ar kitos priedangos, kuriose būtų nuolat palaikoma pastovi temperatūra ir drėgmė. Įšaknydinama specialiai paruoštame substrate. Optimali oro temperatūra įšaknydinimo metu — 23–27 °C šilumos. Temperatūrai pakilus daugiau kaip 30 °C, ūgliai gali perkaisti. Be to, juose sulėtėja procesai, skatinantys šaknų susidarymą. Tačiau per žema temperatūra irgi žalinga.
Substratui atvėsus iki 20°C šilumos, jame esantys auginiai gali pradėti pūti. Puvimą skatina ir 
per didelė drėgmė. Oro santykinis drėgnis turi būti 90-100 proc., o substrato — 70 proc. (suspaudus jį saujoje, neturi lašėti vanduo). Tokią drėgmę padeda palaikyti dirbtinio rūko įrenginys, veikiantis automatiniu režimu. Per aukšta temperatūra sumažinama vėdinant ir kartu palaikant pakankama drėgmę.
Geriausias dauginimo žaliaisiais auginiais (ūgliais) laikas – nuo birželio pradžios iki liepos vidurio. Šiuo metu pirmamečiai ūgliai jau būna gana subrendę. Dauginant vėliau, jie gali nespėti iki rudens gerai įsišaknyti. Dauginti tinkamiausia vidurinė ūglio dalis, nes viršūnė būna nesubrendusi, o pagrinde — nevisiškai susiformavusios akutės. Jei lenkiamas ūglis lūžta, vadinasi, jau subrendęs ir jį galima įšaknydinti.
Ūgliai, ruošiami dauginti, Supjaustomi į 10-15 cm auginius, turinčius 2-3 lapus Su gerai Subrendusiomis akutėmis. Apatinis pjūvis daromas įstrižai po pačia akute, o viršutinis — tiesus, 
0,5 cm virš akutės. Apatinis lapas pašalinamas, o kiti gali būti trumpinami per pusę. Taip paruoštus auginius galima 12-24 val, pamirkyti įsišaknijimą skatinančiuose tirpaluose, tačiau aktinidijos gerai įsišaknija ir be jų.
Substratas ruošiamas iš durpių arba durpių, komposto ir derlingos žemės mišinio (1:1:1). Ant 15—20 cm substrato sluoksnio užpilama 4-5 cm storio švaraus upės smėlio. Auginiai susmaigstomi į smėlį statmenai 3-4 cm gyliu, 5 cm atstumu vienas nuo kito. Tinkamai drėkinant, vėdinant, šildant po mėnesio pjūvio vietoje atsiranda kaliusas, pradeda augti šaknys. Iki rudens jauni augalai tiek subręsta, kad gali peržiemoti po 5-10 cm storio sausų durpliu ar lapų slսoksniս, Pavasari juos reikia persodinti 15 cm atstumu vieną nuo kito ir dar metus auginti.
Sumedėjusiais auginiais dauginti nesunku, tačiau jie prasčiau prigyja. Ūgliai dauginti pjaunami rudenį, per žiemą laikomi drėgname Smėlyje 0°C temperatūroje ir šaknydinami anksti pavasari inspekte ar lauke.
Auginiai paruošiami 15—20 cm ilgio, sodinami įstrižai, paliekant viršuje tik vieną akutę. Per vasarą nuolat drėkinant, apsauganti nuo tiesioginių Saulės spindulių, dalis auginių suformuoja šaknis ir užauga iki 50 cm ilgio.
Skiepijimas. Aktinidijos gali būti skiepijamos, kai viename krūme norima auginti abiejų lyčių augalus.
