Kodėl Raitosi Pomidorų Lapai

Jeigu pastebėjote, kad pomidorų lapai susisukę ar susiraitę, – priežastys gali būti:

  • Aplinkos poveikis;
  • Chemikalai ir jų junginiai;
  • Biologinės/fiziologinės priežastys (virusai, ligos).

Kartais pastebima, kad visi pomidorų lapai susisuka ir susiraito; kartais tai pastebima tik ant kodel susisuka pomidoru lapainaujai išaugusių lapų (senieji atrodo normaliai). Taip pat pakenkimas greitai gali plisti ir paveikti visą augalą ir naujai išaugusią lapiją.

Toks pomidorų lapų raitymasis gali būti dėl vienos priežasties arba dėl kelių kartu susidedančių į vieną „krūvą“.

5 dažniausiai paplitusios ir pasitaikančios priežastys dėl ko raitosi pomidorų lapai:

  • Aplinkos sąlygos;
  • Herbicidų persidavimas;
  • Herbicitų liekanos;
  • Erkutės;
  • Pomidorų virusai ir ligos.

APLINKOS SĄLYGOS

Intensyvus vėjas, žema drėgmė ir dideliu greičiu nešami smulkūs akmenukai ir dulkės gali mechaniškai pažeisti pomidorų lapus, stiebus ir žaloti visą augalą. Didelis karštis ir mažas drėgmės kiekis po truputį žudo augalą, todėl pomidorų lapai pradeda žūti ties krašteliais, po to susisuka ir susiraito.

Karštas ir sausas oras taip pat gali sukelti fiziologinius simptomus, dėl kurių pomidorų lapai susiraito. Tai yra natūralus apsauginis augalo procesas, kurio metu jis bando išsaugoti kuo daugiau vandens. Susisukdami lapai sumažina išgarinamo vandens kiekį, todėl augalas geriau gali iškęsti sunkias sąlygas.

Vėjo ir karščio daroma žala ir pomidorų lapų raitymasis dėl to, yra labiau ppomidoru ligos ir virusaiaplitęs karštesniame ir sausiasniame klimate, negu Lietuva. Taip pat tai daugiau aktualu pomidorams, kurie auga lauke ir susiduria su tiesiogiu vėju, bei drėgmės trūkumu.

Nedidė vėjo ir aplinkos daroma žala ir lapų raitymąsis nėra toks pavojingas, ir per daug neįtakoja nei derliaus, nei pomidorų kokybės, tačiau stipresnis vėjas, sausra ir nepalankios sąlygos gali sukelti žiedų metimą, bei tik maža dalis vaisių bus subrantinta tinkamai.

Šie požymiai gali būti panašūs į kitus, bet jei tai yra vėjo ir aplinkos sukelti pažeidimai, – tinkamai apsaugojus ir pasirūpinus pomidoru, jis pilnai atsigaus ir pasveiks.

 

 

HERBICIDŲ PERSIDAVIMAS

Šiais laikais visi jau įprato sode, darže ir ūkyje naudoti įvairiausius herbicidus, pescitidus ir kitas chemines priemones, siekiant suvaldyti piktžoles, kenkėjų populiaciją ar sudaryti specifines sąlygas augti tam tikriems augalams. Toks perdėtas chemikalų naudojimas ir jų purškimas (dažniausiai didelio slėgio, vandens/chemikalų purkštuvų pagalba), gali labai lengvai pernešti chemikalus ant pomidorų ir taip sukelti didelį augalo pažeidimą.

Mūsų taip dažnai naudojami pukrkštuvai, skirti chemikalams ne tik dažnai būna tinkamai neišvalyti, bei turintys užsilikusių chemikalų, taip pat jie purškia chemikalus didelio spaudimo pagalba, kurio metu vandens lašeliai yra labai, labai smulkūs. Tokie lašeliai su chemikalais gali būti labai lengvai nešiojami net ir menkiausio vėjo gūsio. Yra paskaičiuota, kad esant 4-5 m/s vėjo stiprimui, vandens lašeliai su chemikalais gali pasklisti 5-8 m² atstumu.  (Pvz: jei purškiate veją nuo pienių, sąmanos ar dobilų, tai labai didelį tikimybė, kad chemikalai taip pat gali patekti ir į greta esantį neuždarytą šiltnamį). Be to, tiems, kurie gyvena netoli, ar turi savo ūkius, kuriuos tenka purkšti pesticidais, herbicitais ir kitais chemikalais (dažniausiai tai dideli plotai) – vadinasi tikimybė herbicidinių chemikalų persidavimui yra išties didelė.

Nepamirškite ir kaimynų, nes pavėjui chemikalai gali plisti išties pakandamai didelį atstumą, tad jei neatsargus kaimynas savo patvorius ar veją purškia herbicidais, tai yra didelė tikimybė, kad chemikalų pateks ir į jūsų kiemą ar atvirą vandens telkinį (pvz: bačką laistymui).

Pomidorų augalai yra labai jautrūs cheminėms medžiagoms ir herbicidams: juos gali pažeisti net 0.00001% (0,1 ppm) koncentracijos tirpalas. Jei net ir mažiausias kiekis herbicidinių medžiagų patenka ant augalo, tai beveik visada jis sureaguos ir tai parodys susukdamas lapus, arba nerodys jokių simptomų iki pat vaisių mezgimo ir augimo periodo, kurio metu išryškėja simptomai ar sumažėja vaisių kokybė.

Ką daryti:

Deja, bet nėra jokios pagalbos herbicidų paveiktiems augalams. Viskas priklauso nuo simptomų ir augalo būsenos. Jei augalas toliau rodo simptomus (nauji lapeliai irgi raitosi), tai vienintelis būdas yra nurinkti visus tinkamus vaisius, jei tokių yra, ir augalą pašalinti.

Jeigu nauji stiebai ir lapai auga normalūs, ir dar yra likusios 4-6 savaitės iki sezono pabaigos, tokiu atveju augalas dar gali atsigauti ir išsigydyti pažeistas vietas. Jei augalas pradės leisti naujus pumpurus per ateinančią savaitę – vilties dar yra, o jeigu nepradės – augalą teks rauti.

Priemonės kurių galima imtis, norint apsaugoti pomidorus nuo herbicidų persidavimo:

  • Visada įdėmiai perskaityti herbicidų ir kitų chemikalų naudojimo instrukciją ir rekomendacijas, bei jų laikytis.
  • Nepurkšti augalų, jei vėjo greitis didesnis nei 5-7 m/s.
  • Nepurkšti augalų, kai vėjo kryptis pavėjui yra link jautrių augalų ar šiltnamio.
  • Naudoti purškimo antgalį su apsauga (jas galima nusipirkti specelizuotose sodo prekių parduotuvėse).
  • Sumažinti purkštuvo slėgį ir purkštuvo galvute pasukti taip, kad būtų purškiama didesniais lašeliais, kurių vėjas nenuneštų taip toli.
  • Puršdami chemikalus purkštuvą laikykite ramiai ir „nemakaluokite“.
  • Naudokite rekomenduojamo koncentrato cheminius tirpalus. Per didelės koncentracijos tirpalai lengviau persineša per batus, aprangą, pirštines ir kita.
  • Po purškimo tinkamai išvalyti prietaisus, nuplauti batus, pirštines ar kitus drabužius, kurie galimai turėjo kontaktą su chemikalais. (jokiu būdu nedaryti to telkiniuose, iš kurių po to laistysite augalus).

HERBICIDŲ LIEKANOS

Daržovės ir kiti augalai taip pat gali būti paveikiami herbicidų ar kitų chemikalų liekanų. Jos gali būti įsigėrusios į mulčą, likusios komposte ar atkeliauti su šienu, šiaudais ir gyvulių mėšlu. Herbicidai nėra organinės medžiagos, todėl kompostavimo metu nesuskyla ir lieka aktyvios. Taip pat pavyzdžiui šienas ar šiaudai, kuriais yra šeriami ūkio gyvūnai, dažnai būna apipurkšti aminopyralidu, kuris išlieka aktyvus 18 mėnesių, net ir praėjęs pro kanopinio gyvūno virškinamąjį traktą. Šių chemikalų gamintojai ant savo produktų etikečių tiksliai nurodo, kad apipurkšti augalai ar juos ėdančių gyvulių mėšlas negali būti naudojama komposto gamybai ar daržui tręšti . Didžioji dalis daržininkų ir ūkininkų net nepasigilina, kokiomis medžiagomis buvo purkšta ir, ar galima mėšlą ir šiaudus naudoti darže.

Pagal ES reglamentą mėšlą ir kitas biologines ūkio medžiagas parduodantis asmuo, privalo informuoti kokiomis medžiagomis gali būti paveikta ar užkrėsta jo parduodama biologinė medžiaga, tačiau reali situacija yra visai kitokia.

Labai dažna praktika, sergančius ar suvytusius daržo augalus sumesti į tą pačią kompostavimo krūvą, kurią ateityje žadame naudoti. Taip metai iš metų susiduriama su ta pačia problema. Įdomus faktas tai, kad pvz: Randapas [Roundup] dirvoje aktyvus išlieka net 4 metus ir yra skaitomas vienu iš didžiausių kancerogenų (vėžį sukeliančių medžiagų), kurios yra prieinamos paprastam vartotojui.

Dirvoje išlikusių herbicidų žala, natūraliai suprantama, paveikia ir pomidorus. Ypatingai tiems ūkininkams/daržininkams, kurie propaguoja „komposto arbatos“ arba „vermi sulčių“ naudojimą savo darže.

Pomidorai labai greitai sureaguoja į tokias medžiagas, tad jei pastaruoju metu uždėjote naujo mulčo, pabarstėte seno komposto ar uždėjote mėšlo ir lapai pradėjo suktis – turėkite omenyje, kad tų medžiagų nedėti ant kitų sodo daržovių. Stebėkite.

Priemonės kurių galima imtis, norint apsaugoti pomidorus:

  • Pasidomėti kokiais chemikalais buvo purkštas šienas, šiaudai ir kuo puršktus augalus mito gyvūnai, kurių mėšlo žadate užsisakyti.
  • Į kompostinę nedėti sergančių augalų ar augalų, kurie buvo paveikti herbicidų (pvz: nupjauta žolė po purškimo).
  • „Komposto ir vermi arbatą“ naudokite tik įsitikinę, kad joje nėra užsilikusių žalingų medžiagų.
  • Sergančius ar herbitizuotus augalus deginkite, o ne kompostuokite.

ERKUTĖS

Erkutės (Polyphagotarsonemus latus, dažniausiai, bet gali būti ir kito porūšio), užkrečia pomidorus, bei kitus daržo augalus, tokius kaip paprikos, baklažanai, bulvės ir kiti. Jos taip pat puola jurginus, chrizantemas, šefleras ir ktias gėles, kurios turi tankią lapiją ir suteikia pavėsį.

Erkutės vengia tiesioginių saulės spindulių ir maitinasi šviežiais lapeliais ir žiedais. Maitindamosi jos sušvirkščia toksinų, kurie pažeidžia pomidorų lapus ir jie pradeda suktis. Dėl šių kenkėjų, kartais ir pomidorų vaisiai gali pakisti, atrodyti šiek tiek bronzinės spalvos ir tarsi aplipę rūdimis.

Šios erkutės yra nematomos plika akimi. Jas galima pastebėti tik per didelį padidinamąjį stiklą ar mikroskopą. Dažniausiai jos atrandamos tik tada, kai augalas jau būna ženkliai pažeistas ir visos kitos priežastys būna atmestos. Šios erkutės yra išties mažos nuo 0,10 iki 0,30 milimetro skersmens

augalų erkutės

Šių kenkėjų populiacija tai padidėja, tai sumažėja priklausomai nuo maisto, šviesos ir oro sąlygų. Jų paplitimas regionuose svyruoja metai iš metų, bet išlieka stabilus. Šias erkutes prie pomidorų atneša įvairūs vabzdžiai, kurie nutupia ant infekuotų augalų. Taip pat patys žmonės, kurie vaikšto po sodą, daržą, liečia augalus ir po to eina dirbti prie pomidorų. Plitimo kelias yra įvairus ir sunkiai kontroliuojamas.

Prieš imdamiesi veiksnų, tikrai įsitikinkite, kad šios erkutės yra būtent ta priežastis, dėl kurios raitosi pomidorų lapai. Jei augalas pažeistas labai stipriai, nieko nelaukite ir jį išraukite, nes tikimybę jam atsigauti yra labai menka, be to jis gali užkrėsti ir šalia augančius pomidorus.

Šių erkučių galima atsikratyti naudojant sulfitais grįstus miticidus, kurių galima įsigyti sodo prekių parduotuvėse. Tik prieš tai pasidomėkite, ar jūsų auginamų pomidorų rūšis nėra jautri sulfitų pagrindu gaminamiems preparatams. Nenaudokite šių preparatų aukštesnėje nei 31-32 laipsnių oro temperatūroje ar kai pomidorams trūksta vandens. Esant šioms sąlygoms miticidai gali pakenkti augalui.

Kitos priemonės, kurias naudoja daržininkai yra insekticidinio muilo purškalai ir ekologiški aliejai skirti erkutėms naikinti. Mūsų daržo prekėse galima įsigyti  insekticido-akaricido Neemazal preparato, kuris leidžiamas naudoti ir ekologiniuose ūkiuose, nes pagamintas iš Azadirachta indica A.Juss medžio sėklų. Jis tinka ir kitiems kenkėjams naikinti.

POMIDORŲ VIRUSAI IR LIGOS

Pomidorus gali pažeisti šimtai skirtingų virusų ir ligų, dėl kurių pradeda raitytis pomidorų lapai. Šių ligų ir virusų sukeliami simptomai ir požymiai neretai yra labai panašūs į herbicidų padaromą žalą. Lapai tampa gelsvi, blyškios dėmės progresuoja ir plečiasi tarsi geltonai žalia mozaika, lapai pradeda vysti ir suktis, bei raitytis.

Virusų grupė (ang. Geminivirus) yra dažniausiai paplitusi pomidorų lapų rietimosi ir susisukimo priežastis. Šios grupės virusai plinta būtent tarp pomidorų ir saldžiųjų bulvių, pernešant užkratą per vabzdžius.

100% apsaugos nuo šių virusų nėra. Vienintelė apsauga yra imtis prevencinių priemonių, kad ligos pernėšėjai (vabzdžiai) privengtų tūpti ant pomidorų arba kontroliuoti vabzdžių populiacijas insekticidų pagalba.

Priemonės prevencijai:

  • Insekticidai;
  • Insekticidiniai aliejai;
  • Muilo tirpalo purškimas;
  • Ekologiški repelentai.

Dažniausiai pasitaikantys virusai:

  • Geltonasis pomidorų lapų virusas (ang. The tomato yellow leaf culf virus)
  • Chino virusas (ang. Chino del tomato virus)
  • Pomidorų lapų virusas (ang. Tomato leaf crumple virus)
  • Mozaikų virusai (ang. Mosaic virus) (šio viruso yra neviena atšaka)

Naujai veisiamų pomidorų rūšių ir hibridinių veislių, vienas iš pagrindinių tikslų yra išveisti virusam ir ligoms atsparesnes rūšis. Tačiau išvedus atsparumą vienam virusui ar ligos sukelėjui, prarandamas atsparumas kitam. Naujausios pomidorų rūšys ir hibridinės veislės, dažniausiai būna atsparesnės tą sezoną vyraujančioms virusų ir ligų formoms.

APIBENDRINIMAS

Priežasčių dėl kurių pomidorų lapai susiraito ir susisuka gali būti daug. Svarbiausia kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti priežastį ir imtis prevencinių veiksmų, kad to išvengtumėm. Apsaugoti pomidorus nuo vėjo ir sausros, pasirūpinti erkučių prevencija ir rinktis naujas pomidorų rūšis ir hibridines veisles, kurios yra atsparesnės šiandieniniams virusams, bei ligoms. Taip pat daug dėmesio skirti sode, darže ir ūkyje naudojamiems herbicidams ir kitoms cheminėms medžiagoms, kurios sunyksta labai lėtai, o jų padaroma žala pomidorams yra didžiulė. Jei pastebėjote, kad pomidorai pradėjo sukti lapus, būkite ryštingi ir imkitės reikiamų veiksmų iškart, nes po to gali būti per vėlu.

Be to rekomenduojame pasiskaityti trumą pomidorų ligų, simptomų ir priemonių sąrašą. Tikimės, kad jis bus naudingas: (http://www.myliusoda.lt/pomidoru-ligos-ir-augimo-sutrikimai/)


Tikimės, kad šis straipsnis buvo naudingas. Gero derliaus.

Related Post

  • Article By :

  • Fitoncidiniai augalai: Kas tai?

    Fitoncidiniai augalai Tai tokie augalai, kurie turi fitoncidinių medžiagų, galinčių sunaikinti ligų užkratus, atbaidyti ar pražudyti kenkėjus. Tuose augaluose yra […]

  • Kaip panaudoti eglių ir pušų žievę sode

    Nenužievintų eglių arba pušų rąstų žievė irgi tinka daržovių lysvėms. Prieš naudojimą ji susmulkinama 1-2 cm gabaliukais. Vien iš žievės […]

  • Medžio skiedros žemės dangai

    Ar žemės dangai tinka medžio skiedros? Ar jos stabdo piktžolių augimą? Ši nebrangi medžiaga gali būti tikrai gera danga sode. […]

  • Gausiažiedis žilakrūmis

    Šeima: Žilakrūminiai — Elaeagnaceae Jus. Botaninė charakteristika. Iki 3 m aukščio krūmas, rečiau nedidelis, 1-1,5 m aukščio medelis.Stiebai retai dygliuoti, […]