Šiltadaržiai skirstomi į šiltlysves, laikinas priedangas, inspektus ir šiltnamius.
Šiltlysvės – tai paprasčiausi įrenginiai su podirviniu šildymu (arba be jo) ir priedangomis nuo šalnų. Čia daržovės sėjamos ir daigai auginami mėnesiu anksčiau negu lauke.
Laikinos priedangos yra patogios, nes jomis per vegetacijos laikotarpį galima kelias kultūras pridengti. Derliui paankstinti jomis pridengiamos ankstyvosios šalčiui atsparios daržovės, o vėliau – anksti sodinamos šilumamėgės kultūros.
Inspektas – tai atitinkamo dydžio neaukšta dėžė su įstiklintais arba sintetine plėvele dengtais rėmais. Jie eksploatuojami pavasarį, vasarą ir kartais rudenį.
Šiltnamiai skiriasi nuo kitų šiltadaržių tuo, kad jie yra aukšti, erdvūs, didelės apimties, juose galima auginti daržoves bet kuriuo laiku.
Šiltnamiai geriau negu kiti šiltadaržių statiniai tinka daržovėms auginti dideliais kiekiais. Stambiuose šiltnamių ūkiuose taikoma naujoviška daržovių auginimo technologija, darbas nesezoniškas, reikalaujantis darbininkų aukštos kvalifikacijos.
Šiltnamių plotas skirstomas į statybinį, inventorinį ir naudingąji.
(Stelažinio šiltnamio planas (a) ir skerspjūvis (b):mių panaudojimo 1 – kabanti lentyna; 2 – stelažai; 3 – gruntas po stelažais. Plane koeficientą sudaro stambesniu punktyru parodyta statybinė riba, smulkiau – inven- naudingojo ir intorinis ir ištisa linija – naudingasis plotas)
Statybinis plotas – tai išorinės šiltnamio ribos, inventorinis – visas pastato vidaus plotas. Naudingasis plotas yra tas, kur galima auginti augalus. Jį galima padidinti panaikinant takus daržovėms laikinai želdinti, pastatant papildomus konteinerius, padarant kelia aukščius stelažus. Be minėtų šiltadaržių, statomi specialūs šviesai nelaidūs pastatai pievagrybiams (šampinjonams) auginti.