Daržovių derlingumas šiltnamiuose priklauso nuo daugelio sąlygų, visų pirma nuo šiltnamių tipo ir auginimo technologijos. Lietuvoje ūkiuose vyrauja žieminiai blokiniai šiltnamiai ir palyginti nedidelis plotas yra angarinių šiltnamių.
Auginant daržoves pramoniniu būdu, dirva šiltnamiuose nekeičiama (neapsimoka); auginamos tik produktyvios veislės ir hibridai, tręšiama pagal agrocheminių analizių duomenis ir taikoma ekonomiškai pagrįsta, veislės ar hibrido biologines savybes atitinkanti agrotechnika (augalų sodinimo schemos, formavimas, tręšimas, laistymas, optimalių mikroklimato parametrų palaikymas ir kt.).
Žieminiai šiltnamiai paprastai eksploatuojami labai intensyviai – beveik ištisus metus (išskyrus dezinfekcijai skirtą laiką) juose auginamos daržovės, visą laiką yra aukšta oro temperatūra ir didelė drėgmė. Visa tai sudaro palankias sąlygas kenkėjams bei ligoms plisti ir jų pradams kauptis. Todėl prieš sodinant naują kultūrą atliekami paruošiamieji darbai: šiltnamiai dezinfekuojami, dirva tręšiama ir įdirbama griežtai laikantis visų darbų eiliškumo.
Žieminių šiltnamių dezinfekcija ir dirvos gerinimas. Nuskynus paskutinį derlių, išdezinfekuojamos augalų liekanos – nupurškiamos pesticidais (šiltnamyje temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18°C). Praėjus 1-2 d., augalai išvežami iš šiltnamių teritorijos, šiltnamiai stropiai išvalomi, kad neliktų ant dirvos augalų ir špagato likučių, vielų, stulpelių ir kt. Vielos dezinfekuojamos liepsna. Stiklai, pertvaros, vamzdynai nuplaunami šiltu vandeniu, po to pesticidais dezinfekuojama šiltnamių erdvė, konstrukcijos, dirvos paviršius ir aplinka. Dezinfekuojamoji patalpa turi būti hermetiškai uždaryta.
Kasmet prieš sodinant pagrindinę kultūrą lapkričio ir gruodžio mėn. garu sterilizuojama dirva. Prieš garinant dirva visu gyliu įdirbama rotaciniais purentuvais. Dirvos drėgnumas turi būti 40-50% viso dirvos drėgmės imlumo. Pirmiausia dirva pradedama garinti daigynuose.
Dirvos garinimą reikia organizuoti taip, kad darbas vyktų nenutrūkstamai ištisą parą; tada vamzdynuose nesusikaupia kondensato ir nereikia išjunginėti garo katilų. Kad sumažėtų garo sąnaudos ir sutrumpėtų garinimo trukmė, prieš sterilizuojant dirvą įjungiama podirvio šildymo sistema.
Išgarinus šiltnamyje dirvą, garais (su žarna) ir po to pesticidų tirpalu išdezinfekuojamas centrinis betoninis takas ir paimami dirvos pavyzdžiai agroche
minei analizei. Jei, analizių duomenimis, dirvoje yra per didelė druskų koncentracija, ji perplaunama vandeniu (tik tuo atveju, kai gerai veikia drenažas) gausiai laistant (150-400 1/m?). Plaunama 3-5 kartus: tarp pirmo ir antro laistymo turi praeiti 5 h, trečią kartą laistymo sistema įjungiama po 8 h, paskutinį kartą – po 12 h.
Dirvos ruošimas. Kadangi dideliuose šiltnamiuose žemių mišiniai paprastai nekeičiami (ieškoma būdų, kad jie tiktų naudoti tiek, kiek ir konstrukcijos), todėl vienas pagrindinių technologijos uždavinių yra tinkamo žemių mišinio paruošimas statomiems šiltnamiams ir nuolatinis jo derlingumo palaikymas juos eksploatuojant.
Kasmet su daržovių derliumi iš šiltnamių dirvos išnešama daug maisto medžiagų, be to, gausiai laistoma dirva supuola, pablogėja jos agrofizinės savybės, suyra dalis (-16%) joje esačių organinių medžiagų. Todėl prieš sodinant pagrindinę kultūrą, kad augalų šaknys gautų pakankamai oro, vandens ir maisto medžiagų gausiam derliui išauginti, įvežama (išgarinus dirvą) organinių trąšų (agurkams 200-300 t/ha, pomidorams 100 t/ha) ir prireikus kas 2-3 metai – dirvai purumą suteikiančių medžiagų (spygliuočių medžių pjuvenų, žievių ar šiaudų kapojų), išberiamas trūkstamas (pagal agrocheminių analizių duomenis) kiekis mineralinių trąšų.
Iš organinių trąšų vartojamas biologiškai perkaitęs galvijų mėšlas (neturintis kenkėjų ir ligų pradų) arba kompostas. Šviežias šiaudingas mėšlas kraunamas į 3-4 m pločio, 2-2,5 m aukščio ir bet kokio ilgio rietuves, krūvas, kad perkaistų. Mikroorganizmams veikiant (kai yra pakankamai oro), jis įkaista. iki 50-70°C. Tokioje temperatūroje per 12 h žūva kenkėjų kiaušinėliai ir jų lervos bei daugelis fitopatogeninių mikroorganizmų. Jei mėšlas skystas, į jį pridedama 1/3 tūrio pjuvenų, žievių, šiaudų ar kraikinių durpių, ir gauta masė 1-2 kartus perkasama.
Mėšlas – tai ne tik organinė trąša, turinti maisto medžiagų bei mikroelementų, bet ir vienas svarbiausių CO2, šaltinių.
Iš dirvos agrofizines savybes gerinančių medžiagų pastaruoju metu plačiai vartojamos medžio apdirbimo pramonės atliekos – spygliuočių pjuvenos ir žievė. Ši tinka šviežia ir kompostuota. Prieš kompostuojant, žievė susmulkinama taip, kad 70% masės išbirtų pro 15 mm sietą. Į 1m2 žievių įberiama 4,4 kg karbamido ir 1,5 kg dvigubo superfosfato. Žievės sukraunamos į 2,5-3 m aukščio smailėjančias (plotis apačioje 6-10 m, viršuje 4-7 m) krūvas ir kas mėnesį perkasant kompostuojamos 2-3 mėn. (drėgmė krūvose turi būti 65-75%).
Organinės trąšos, purumą suteikiančios medžiagos bei kompostai ruošiami šiltnamių teritorijoje įrengtose specialiose betonuotose aikštelėse (1 m žemių mišinio paruošti reikia l m2 aikštelės ploto).
Agrofizinėms dirvos savybėms pagerinti dar naudojami šiaudų kapojai. Kraikinės durpės – mažiausiai tinkama purumą suteikianti medžiaga, nes jos labai greit mineralizuojasi.
Celiuliozę skaidantys mikroorganizmai, kaip ir augalai, naudoja mineralinį azotą, todėl, įterpiant į dirvą purumą suteikiančių medžiagų, į dirvą papildomai beriama azoto trąšų (100 kg žievių ar pjuvenų – 0,3 kg N, 100 kg šiaudų – 0,7-1,0 kg N).
Gerinant agrofizines dirvos savybes, svarbu tiksliai apskaičiuoti reikiamą organinių medžiagų kiekį, neįterpti jų per daug, kad nesusidarytų per storas dirvos sluoksnis (storesnis kaip 35 cm), kurio nebegalima visu gyliu supurenti. Tada jo apačioje dirva užmirksta, susidarius anaerobinėms sąlygoms, ima kauptis augalams nuodingos medžiagos (metanas, sieros vandenilis ir kt.), ir jis skursta.
Įvežtos organinės trąšos ir purumą suteikiančios medžiagos (prieš įvažiuojant į šiltnamį visų transporto priemonių ratai turi būti išdezinfekuoti) tolygiai paskleidžiamos dirvos paviršiuje ir dirvos dirbimo mašinomis įterpiamos (visu gyliu). Po to beriamas reikiamas kiekis kalkinių medžiagų (iki pH 6,5) bei mineralinių trąšų ir du kartus frezuojama 20 cm gyliu.
– Dirbant dirvą, šiltnamyje turi būti įjungta podirvio šildymo sistema, kad, pažeidus polietileninius vamzdžius, būtų galima iš karto nustatyti gedimo vietą (pagal sudrėkusią dirvą) ir sutaisyti.
Įdirbus dirvą freza, klojami ant dirvos šildymo vamzdžiai, atstojantieji bėgius, kuriais stumdomi vežimėliai, atliekant augalų priežiūros darbus ir išvežant nuskintą derlių. Nuo takų (tarp vamzdžių) nukasamas purusis dirvos sluoksnis, sulyginamas dirvos paviršius. Pagal sodinimo schemą ištempiamos vielos augalams pririšti ( aukščiau kaip 2,2 m nuo dirvos paviršiaus). Ženklintuvu sužymimos eilės arba duobutės, kur bus sodinami daigai.
Oro ir dirvos temperatūra pakeliama iki reikiamo lygio ir, jei išgarinta dirva nepakankamai drėgna, 1-2 d. prieš sodinant kelis kartus palaistoma iki 8082% viso dirvos drėgmės imlumo.
