Žalumyninių daržovių auginimas šiltnamiuose

Šiltnamiuose auginamų žalumyninių daržovių grupei priskiriamos kelių šeimų daržovės: vienų pagrindinė produkcija yra lapai – tai gūžinės ir lapinės salotos, Pekino kopūstai, pipirnės; kitų – žalumyninių daržovių, pvz., svogūnų, petražolių, salierų, lapai yra antrinė produkcija.

Šios grupės daržovių vegetacijos periodas yra trumpas. Jos vertingos tuo, kad turi įvairių vitaminų, kurių žmonėms ypač stinga žiemą ir pavasarį.

Žieminiuose šiltnamiuose žalumyninėms daržovėms paprastai skiriamas atskiras plotas, plėvele dengtuose šiltnamiuose jos auginamos prieš agurkus ir pomidorus.

Pagal auginimo technologiją žalumyninių daržovių lapai gali būti atželdinami iš ropelių (svogūnai) ar šakniavaisių (salierai, petražolės, cikorinės salotos), išauginti pasodinus daigus (petražolės, salierai, gūžinės salotos) ar pasėjus daržoves tiesiai į dirvą (lapinės salotos, krapai, pipirnės). Ridikėliai šiltnamiuose dažniausiai sėjami, o kai kuriais atvejais pikuojami skilčialapių fazėje.

Svogūnų atželdinimas. Šiltadaržiuose svogūnų laiškai auginami rudenį, žiemą ir pavasarį, kai jų negalima išauginti lauke. Nelygu sodinimo laikas, svogūnų laiškų augimo trukmė ir derlius esti nevienodi. Lėčiausiai svogūnų laiškai auga rudenį ir žiemą (nuo ropelių pasodinimo iki laiškų realizavimo praeina 40-50 dienų), kai stinga šviesos ir jie auga eikvodami ropelėse sukauptas maisto medžiagas. Pavasarį svogūnų laiškai auga sparčiau (standartinė produkcija gaunama per 24-30 dienų), ir derlius esti gerokai didesnis negu rudenį ar žiemą. Antai pasodinus rudenį, išaugusių laiškų masė sudaro ne daugiau kaip 15% pasodintų ropelių masės, tuo tarpu pasodinus vasario-kovo mėnesiais, – 50-90%, o balandžio mėnesį – 100% ir daugiau.

Laiškams auginti sodinamos 2-6 cm skersmens sveikos, ligų bei kenkėjų nepažeistos ropelės (sėjinukų išrankos). Stambesnių ropelių sodinti neapsimoka, daug jų reikia, o iš mažesnių kaip 2 cm skersmens ropelių išauga nedaug laiškų. a Nelygu ropelių stambumas, į1 m? sodinama 12-16 kg svogūnų. Prieš sodinant rekomenduotina ropeles surūšiuoti pagal dydį ir skirtingo dydžio partijas sodinti atskirai. Tada visame plote ropelės vienodžiau suželia ir esti mažiau nestandartinės produkcijos (ropelių su trumpais laiškais).

Sodinant rudenį ir žiemą, kai daugelio veislių ropelės esti dar ramybės būklėje, laiškų žėlimui paspartinti nupjaustomos ropelių viršūnėlės. Laiškų žėlimas spartinamas ir kitaip: džiovyklose ropelės kaitinamos (48 h) šiltu oru arba mirkomos (12 h) šiltame vandenyje (35-38°C). Pradėjusių želti ir storais kakleliais ropelių nei džiovinti, nei mirkyti negalima.

Prieš sodinant svogūnus, dirva šiltnamiuose gerai supurenama, kad geriau įsišaknytų. Nors želdinimui skirtiems svogūnams nebūtina gera dirva, tačiau laiškai geriau auga, ypač pavasarį, jei joje yra visų maisto medžiagų. Žieminiuose šiltnamiuose svogūnai laiškams auginami tam tikslui skirtuose arba kaip kitų kultūrų priešsėlis. Nerekomenduotina jų auginti prieš agurkus, nes dirvoje likusios svogūnų šaknys slopina pastarųjų augimą.

Rudenį ir žiemą svogūnai sodinami tankiai, viena ropelė šalia kitos, pavasarį – kiek rečiau, paliekant tarp ropelių 2-3 cm tarpus. Sodinant pavasari, reikia 30-50% mažiau ropelių, tačiau derlius iš ploto vieneto nesumažėja, nes, pagerėjus šviesos sąlygoms, svogūnų laiškai intensyviau auga.

Prieš sodinant, ropelės išberiamos ant paruoštos dirvos ir rankomis pažarstomos, kad visų dugneliai būtų apačioje. Galima ropelių žemėmis neužžerti, tačiau, taip pasodinus, sunkiau nuimti derlių – išrauti svogūnus, nes ropelės suformuoja gerokai daugiau šaknų, negu būtų užžertos žeme. Sodinant nereikia suspausti dirvos, kad augdamos šaknys neiškeltų ropelių į viršų.

Pasodinti svogūnai gausiai (10-15 1/m?) palaistomi šiltu (25-30°C) vandeniu. Kol svogūnai įsišaknija (apie savaitę), šiltnamyje laikoma dieną 15-18°C, naktį – 12-15°C temperatūra, vėliau pakeliama 5-6°C. Tolesnė priežiūra – laistymas (optimalus dirvos drėgnumas 75-85% viso imlumo, santykinis oro drėgnumas – 75%).

Svogūnai raunami, kai laiškai užauga ilgesni kaip 20 cm (pagrindinė laiškų masė – 30-35 cm). Likus iki derliaus nuėmimo 3-4 dienoms, nebelaistoma, kad kasant nesusiteptų laiškai ir lengviau nubyrėtų žemės nuo šaknų. Svogūnai pakeliami šakėmis. Laiškai rūšiuojami į standartinius ir nestandartinius (trumpesnius kaip 20 cm). Atrenkamos mažai sužėlusios ropelės (jos vėl sodinamos, kad suželtų laiškai). Svogūnų laiškai realizuojami su ropelėmis. Laiškų masė turi sudaryti ne mažiau kaip 50% visos masės (jei mažiau, nupjaunama dalis ropelės). Paruošti laiškai dedami į dėžes horizontaliomis eilėmis, šaknimis į dėžės galus. Į vieną dėžę dedama ne daugiau kaip 10 kg laiškų.

Pavasariniuose šiltnamiuose svogūnų laiškai auginami pirmąja kultūra. Po laikinosiomis dangomis svogūnus laiškams galima sodinti prieš žiemą arba anksti pavasarį. Sodinant prieš žiemą, iš anksto paruošiamos lysvės ir maždaug dvi savaitės prieš pašalinant (kad spėtų įsišaknyti) sodinamos ropelės (per 2-3 cm viena nuo kitos). Jos užberiamos žeme (2-3 cm storio sluoksniu), o pradėjus šalti, – durpėmis arba pjuvenomis (5-6 cm sluoksniu). Pavasarį nuo svogūnų nužeriamos durpės ar pjuvenos, plėvele uždengiami šiltnamiai ar dangų karkasai. Svarbu laiku nuimti prieš žiemą sodintų svogūnų laiškų derlių, nes gali būti daug žyduolių.

Salierų ir petražolių lapų auginimas. Žieminiuose šiltnamiuose salierų ir petražolių lapai iš šakniavaisių želdinami tuo laiku, kai stinga šviesos ir neekonomiška juose auginti pagrindines kultūras ir sėti žalumynines daržoves. Šių daržovių lapams želdinti sunaudojama nedaug šilumos, tačiau reikia daug šakniavaisių.

Šiltnamiuose želdinami šakniavaisiniai ir lapiniai salierai. Petražolių taip pat želdinamos šakniavaisinės ir lapinės veislės.

Lapams želdinti salierų ir petražolių šakniavaisiai ruošiami rudenį, imant derlių: kad nebūtų pažeisti viršūniniai pumpurai, lapai nupjaunami paliekant 2-3 cm ilgio lapkočius. Šakniavaisiai laikomi daržovių saugyklose. Patalpose galima išauginti ir sėjant tiesiai į dirvą (petražoles) ar sodinant daigais (salierus). Žieminiuose šiltnamiuose petražolės sėjamos žiemą – sausio pabaigoje-vasario pradžioje arba rudenį – rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje. Sėjama 20-30 cm atstumu eilutė nuo eilutės 0,5-1 cm gyliu. Į 1m2 sėjama 2-3 g sėklų. Pirmą kartą lapai pjaunami praėjus 2,5-3 mėn. po sėjos, vėliau – kas 30-40 d.

Salierai sodinami 40-50 d. daigais 25×15 cm atstumais pavasarį ir 30x 15 cm – rudenį. Geriau auginti lapinių salierų veisles. Pirmą kartą lapai pjaunami praėjus 45-50 d. nuo sodinimo, po to – kas 30-60 d. Taip auginami petražolių ir salierų lapai per vegetaciją pjaunami 5-8 kartus.

Salotų auginimas. Šiltnamiuose vis daugiau auginama gūžinių salotų. Labai ankstyvu metu auginami Pekino kopūstai, kurie gūželių nesuka, bet yra stambesni ir dera gausiau negu lapinės salotos.

Gūžinės salotos yra transportabilesnės ir ilgiau išsilaiko už daugelį kitų žalumyninių daržovių. Jų vegetacijos periodas trumpas, todėl per metus šiltnamiuose galima išauginti kelis derlius, tačiau kiekvienam auginimo laikotarpiui reikia parinkti tinkamas veisles (kad susuktų gūželes ir nebūtų žyduolių).

Lapams želdinti atrenkami sveiki su viršūniniais pumpurais 6-7 cm skersmens salierų ir 2-3 cm petražolių šakniavaisiai. Išvakarėse dirva gausiai palaistoma. Šakniavaisiai sodinami į skersai lysvių padarytas vagutes, į jas priliejus vandens. Salierai sodinami paliekant tarp eilučių 10-15 cm, tarp šakniavaisių – 2 cm atstumą. Petražolių šakniavaisiai patrumpinami ir sodinami vagutėse pasvirę (45° kampu), paliekant tarp eilučių 10-12 cm, tarp šakniavaisių 2 cm atstumą. Į 1 m2 pasodinama 8-12 kg šakniavaisių. Sodinama tokiu gyliu, kad viršūninis pumpuras nebūtų užžeriamas žemėmis.

Kol šakniavaisiai įsišaknija, palaikoma 7-10°C temperatūra, po to pakeliama iki 18-20°C. Optimalus santykinis oro drėgnumas – 60-70%. Laistoma, kai pradžiūva dirva. Palaisčius šiltnamis intensyviai vėdinamas, kad sumažėtų oro drėgnumas. Jei labai drėgnas oras ir šlapia dirva, gali plisti sklerotinis puvinys (ypač petražolių). Ligotus augalus reikia išrauti, vietą, kur jie augo, pabarstyti kalkėmis ar kreida.

Atžėlę salierų ir petražolių lapai gali būti pjaunami kelis kartus (pirmą kartą 35-40 d. po sodinimo) arba realizuojami iš karto išraunant šakniavaisius su lapais (lapai turi sudaryti ne mažiau kaip 40% visos masės).

Gūžinės salotos šiltnamiuose auginamos sodinant 20-30 d. daigus (kartais padaroma klaidų, kai, nežinant agrotechnikos, pasėjama tankiai, tiesiai į dirvą, kaip lapines). Geriausi daigai išauga sėjant (po 1-2 sėklas) tiesiai į kasetes arba į plonasienius durpių puodelius (nepikuojant), pripiltus paruoštų (pakalkintų ir sumaišytų su trąšomis) kraikinių durpių. Daigus galima auginti ir dėžutėse (pripiltose durpių) arba tiesiog lysvėse. Į dėžutę sėjama 0,1 g, į 1 m2 – 0,7 g sėklų. Sėjama per 5 cm eilutė nuo eilutės 0,5 cm gyliu. Pasirodžius pirmajam tikrajam lapeliui, daigai išretinami, paliekant tarp jų 5 cm tarpus. Kol sudygsta, pridengiama plėvele (jei karšta, ir popieriumi ar kitokia medžiaga, kad neperkaistų žemė).

Iki sudygstant palaikoma 16-20°C temperatūra, sudygus iki pasirodant pirmajam lapeliui, ji pažeminama – dieną 8-10°C, naktį 6-8°C. Vėliau pakeliama dieną iki 12-14°C, naktį – iki 10-12°C (rudenį auginant daigus, palaikoma kiek aukštesnė temperatūra). Žiemą, kai stinga šviesos (gruodžio-vasario mėn.), daigai papildomai apšviečiami elektra.

Iki sudygimo nelaistoma; sudygę daigai laistomi saikingai.

Daigai į šiltnamį sodinami, kai išauga 3-4 tikrieji lapeliai (praėjus 20-25 d. nuo sudygimo). Dirva ruošiama įprastu būdu – išberiamas reikiamas kiekis trąšų, ir du kartus sufrezuojama. Gūžinės salotos blogai auga rūgščioje dirvoje, jos labai jautrios didelei druskų koncentracijai (apdžiūva lapų krašteliai), todėl tręšiama tiksliai pagal agrocheminių analizių duomenis. 2-3 d. prieš sodinant dirva gausiai palaistoma. Plotas suženklinamas. Svarbu gerai išlyginti dirvos paviršių, kad laistant vienodžiau pasiskirstytų drėgmė.

Daigai sodinami 5-6 eilių juostomis, nelygu veislė ir sodinimo laikas, 20x 20 cm ir 20×15 cm plote. Nurodytų atstumų būtina laikytis, nes salotoms reikia daug šviesos ir per tankiai pasodintos nesuformuoja kokybiškų gūželių. Puodeliuose išauginti daigai sodinami negiliai (žeme užžeriama ne daugiau kaip 1/2 puodelio), dėžutėse ir lysvėse išauginti – toki gyliu, kaip augo.

Pasodinti daigai iš pradžių laistomi negausiai, kad susiformuotų daugiau šaknų. Vėliau laistoma retai, bet gausiai. Geriau laistyti giedromis dienomis iš ryto, kad iki vakaro augalai spėtų apdžiūti. Kai salotų lapai susisiekia, laistyti nepatartina. Optimalus dirvos drėgnumas 70-80% viso dirvos drėgmės imlumo. Santykinis oro drėgnumas palaikomas apie 70%. Drėgnesniame ore pradeda plisti grybinės ligos, o jei oras per sausas, – apdžiūva salotų lapų pakraščiai. Kad palaisčius šiltnamyje nebūtų per drėgnas oras, pakeliama temperatūra, intensyviai vėdinama.

Oro temperatūra nemažai priklauso nuo apšvietimo ir auginimo laiko. Optimali temperatūra salotoms iki gūželių formavimosi pradžios nurodyta 20.7 lentelėje. Gūželėms formuojantis, ji žiemą ir pavasarį dienos metu laikoma 12-14°C, rudenį – 10-12°C, naktį – 2-4°C žemesnė.

Salotų derlius imamas, kai susiformuoja gūželės: nelygu sodinimo laikas ir veislė, praėjus nuo daigų pasodinimo 35-60 dienų. Güželės pjaunamos su sveikais skrotelės lapais (paliekant ne ilgesnį kaip 1,5 cm kotelį) ir dedamos į popieriumi išklotas dėžes eilutėmis (lapai prie lapų). Į vieną dėžę dedama ne daugiau kaip 3-4 kg salotų. Derlių nuimant, augalai turi būti sausi.

Nupjautas gūželes šaldytuvuose 0°C temperatūroje (santykinis oro drėgnumas 90-95%) galima laikyti 2-3 savaites. Dar ilgiau šaldytuve jos išsilaiko sudėtos nedideliais kiekiais į polietileninius maišelius.

Jų derlius esti mažesnis ir blogesnės kokybės negu gūžinių salotų.

Lapinės salotos sėjamos daugiaeilėmis juostomis po 2-3 gį1 m2. Nelygu veislė ir sėjos laikas, derlius imamas po 35-45 dienų, kai išauga 7-10 tikrųjų lapų skrotelė.

Pekino kopūstai – tai salotinė kultūra. Jų yra trijų formų: lapiniai, pusiau gūžiniai ir gūžiniai. Lietuvos šiltnamiuose daugiausia auginama lapinės formos veislė ‘Chibinskaja’. Pekino kopūstams reikia mažiau šviesos negu salotoms, todėl žieminiuose šiltnamiuose auginami žiemą ir anksti pavasarį. Paprastai jie sėjami tiesiai į dirvą, tačiau, auginant ankstyvesniu laiku, didesnis ir kokybiškesnis derlius užauga sodinant daigais.

Prieš sėją dirva ruošiama kaip gūžinėms salotoms. Sėklos kalibruojamos pagal dydį (sėti atrenkamos ne mažesnės kaip 1 mm skersmens) ir beicuojamos. Sėjama rankomis ar sėjamąja mašinėle 12×5, 10×5 cm plote (2-3 g/m?). Pasėjus per tankiai, lapai ištįsta, gaunama prastos kokybės produkcija.

Per vegetaciją svarbu palaikyti šiltnamiuose pakankamą dirvos drėgmę ir ne per aukštą temperatūrą, kad neišaugtų žyduolių. Optimalus dirvos drėgnumas 80-85% viso drėgmės imlumo, santykinė oro drėgmė 75-85%, oro temperatūra dieną 18-22°C, apsiniaukusią – 14-16°C, naktį – 12-14°C, dirvos – 18°C.

Ridikėlių derlius imamas atrankiniu būdu per 2-3 kartus išraunant 1,5- 2 cm skersmens šakniavaisius. Išrovus nupjaunami lapai, paliekant 2 cm ilgio lapkočius, produkcija surūšiuojama ir sukraunama į dėžes.

Krapų ir pipirnių auginimas. Krapai – šviesamėgiai augalai. Kai šiltnamiuose stinga šviesos, juose nesusidaro eterinių aliejų, jie neturi būdingo aromato. 

Krapų sėklos ilgai dygsta (12-14 dienų), todėl prieš sėjant rekomenduotina jas pamirkyti. Krapai sėjami plačiomis juostomis, paliekant tarp eilučių 10 cm atstumą. Sėklos įterpiamos 0,5-1 cm gyliu. Į 1 mo sėjama 15-25 g sėklų. Iki sudygstant laikoma aukštesnė temperatūra (20-25°C), paskui pažeminama iki 15-18°C. Krapai laistomi atsargiai, kad pasėlis neišgultų. Laistoma retai, bet gausiai.

Derlius imamas, kai krapai išauga iki 20 cm (maždaug 35-45 d. nuo sudygimo).

Pipirnės – labai trumpos vegetacijos augalas, derlius imamas praėjus 1723 dienoms nuo sudygimo. Auginamos pavasarį ir rudenį. Sėjamos juostomis, paliekant tarp eilučių 10-15 cm atstumą. Sėklos įterpiamos 0,5 cm gyliu. Į 1m2 sėjama 3 g sėklų. Iki sudygstant laikoma aukštesnė temperatūra (20-22°C), sudygus 5-6 dienas – 10-12°C dieną ir 6-8°C naktį, vėliau – 18-20°C dieną ir 14-16°C naktį.

Nelygu sėjos laikas, vegetacijos trukmė skirtinga: pasėjus gruodžio pradžioje, produkcija realizuojama vasario mėn., pasėjus vasario pradžioje, – kovo mėn., pasėjus kovo pradžioje, – balandžio mėn. Vėliau sėjant, vegetacijos trukmė 25-30 d.

Derlius imamas ištisiniu būdu, geriau iš ryto. Raunamų augalų lapai turi būti sausi. Nurauti kopūstai dedami į dėžes šaknimis į apačią (kad būtų patogiau dėti, dėžė pastatoma ant briaunos).

Ridikėlių auginimas. Žieminiuose šiltnamiuose ridikėliai dažniausiai auginami daigynuose po pagrindinių kultūrų daigų. Ridikėliams reikia šviesos, todėl, auginant šiltnamiuose be papildomo apšvietimo, sėjami ne anksčiau kaip sausio antroje pusėje (derlius imamas kovo pradžioje). Nelygu sėjos laikas ir apšvietimo intensyvumas, jų derlius raunamas praėjus 25-50 dienų nuo sudygimo.

Ridikėlių sėklos prieš sėją, kalibruojamos sietais su 2 mm skersmens skylutėmis ir beicuojamos. Ridikėliai gerai auga derlingoje, nesupuolusioje, neutralios ar silpnai rūgščios reakcijos dirvoje. Prieš sėją dirva frezuojama, gerai išlyginamas paviršius, kad vienodu gyliu įsiterptų sėklos. Išvakarėse dirva palaistoma. Sėjama sėjamąja mašinėle ar rankomis 5×5 cm arba 6X6 atstumais. Sėjant rankomis, plotas suženklinamas. Į l m’ pasėjama 4-5I klasės sėklų (400500 vnt.). Sėjama negiliai – 0,5-1 cm gyliu. Pasirodžius skilčialapiams, pasėlis retinamas. Optimalus augalų skaičius 1 m2 400 vnt. Svarbu laiku išretinti, nes per tankiai pasėtų ridikėlių šakniavaisiai užauga neprekiniai.

Iki sudygimo šiltnamyje laikoma 22-24°C temperatūra. Sudygus, kad daigeliai neištįstų, 5-7 dienas ji žeminama iki 5-6°C. Kai susiformuoja skilčialapiai, optimali temperatūra – 16-18°C (apsiniaukusią dieną – 12-14°C), tačiau labai Svarbu šakniavaisių formavimosi pradžioje (3-4 paras) ja pažeminti iki 8-10°C. Šiltnamį reikia intensyviai vėdinti, nes aukštesnėje kaip 25°C temperatūroje išauga neprekiniai šakniavaisiai. Dirvos temperatūra vegetacijos metu palaikoma 10-12°C.

Iki šakniavaisių formavimosi pradžios laistoma negausiai (tačiau dirva neturi išdžiūti), pradėjus jiems formuotis, reikia gausiai laistyti šaltu vandeniu. Optimalus dirvos drėgnumas 70-75% viso dirvos drėgmės imlumo, santykinis oro drėgnumas 60-65%. – Norint užauginti labai ankstyvą derlių, ridikėliai pikuojami į dirvą. Daigeliai auginami dėžutėse arba lysvėse. Į dėžutę sėjama 5-7 g, il m’ lysvės – 2230 g sėklų. Daigeliai pikuojami, kai išauga skilčialapiai (praėjus 5-6 dienoms nuo sudygimo). Išvakarėse daigeliai palaistomi. Ridikėliai pikuojami 5×5 cm ar 6×6 cm atstumais. Pikuoti ridikėliai prižiūrimi taip pat, kaip sėti.

Related Post

  • Article By :

  • Vaismedžių ir kitų medžių genėjimas

    Vaismedžiai genimi siekiant paskatinti vaisių užsimezgimą, todėl tai visai kitoks genėjimas nei dekoratyvių medelių. „Pagrindinės šakos“ metodas geriausiai tinka obelims. […]

  • Kada reikia sodinti jurginų šakniagumbius?

      Paštu iš užsienio gavau jurginų šakniagumbius ir nežinau kada juos reikia sodinti. Kokiomis sąlygomis juos reikia laikyti iki pasodinimo? […]

  • Pavasarinė sėja ir sodinimas

    Sėjos būdai. Į ploto vienetą turi būti pasėta tiek sėklų, kad užaugtų optimalus augalų skaičius. Sėjamos sėklos kiekis priklauso nuo […]

  • Ką daryti su amarais ant pupų?

    Neverta nerimauti dėl amarų, nes juos pašalinti gana paprasta. Stipri vandens srovė iš laistymo žarnos beveik visus nuplaus ir sunaikins. […]