Šiltadaržiais vadinamas toks žemės plotas, kuriame yra specialūs statiniai arba laikinos
priedangos palankiam mikroklimatui sudaryti ar natūraliam pagerinti, kad būtų galima auginti daržoves ir kitas kultūras ne sezono metu. Be to, juose auginami daigai tų daržovių, kurios pasėtos lauke nespėtų subręsti (pvz., pomidorai), ir tų, kurių norima gauti ankstyvą derlių lauke ir šiltnamiuose. Taip pat juose želdinamos lauke išaugintos daržovės (pvz., petražolės), baigiamos auginti (pvz., žiediniai kopūstai), nokinamos (pvz., pomidorai).
Šiltadaržiuose auginamos daržovės (tada, kai lauke jų dar negalima išauginti). Taigi, įrengus šiltadaržius, galima aprūpinti gyventojus šviežiomis daržovėmis ištisus metus. Kad gyventojams pakaktų ankstyvųjų daržovių, reikia turėti vidutiniškai 1 mo šiltnamio vienam gyventojui. Šiuo metu Lietuvos gyventojui tenka 0,5 m šiltnamių ploto.
Pagrindinės šiltadaržiuose auginamos daržovės agurkai, pomidorai, svogūnų laiškai, salotos, ridikėliai ir kt., taip pat tarpinės kultūros: petražolės, salierai, ropiniai kopūstai. Be to, juose auginami ankstyvųjų gūžinių ir žiedinių kopūstų, brokolių, pomidorų, porų, salierų, gūžinių salotų ir kiti daigai.
Šiltadaržių daržininkystė yra specifinė šaka. Šiltnamiai labai intensyviai naudojami: juose per metus galima nuimti 3-5 daržovių derlius. Tačiau šiltnamiams reikia daugiau darbo jėgos, negu lauko daržininkystei (50-70 kartų) ir kapitalinių įdėjimų (iki 200 kartų).
Šiltnamiuose auginamų daržovių didelė savikaina. Ji priklauso nuo materialinių sąnaudų dirbtiniam mikroklimatui sudaryti ir aukštai agrotechnikai sukurti, kad būtų galima intensyviai išnaudoti šiltnamių plotą.
Įsirengus šiuolaikinius šiltnamius, reikia aukštos 
kvalifikacijos specialistų įrengimams valdyti ir visiems daržovių auginimo bei priežiūros darbams kvalifikuotai atlikti.
Dabar iš pagrindų keičiasi šiltadaržių struktūra. Šiltlysves, inspektus keičia laikinos priedangos, polietileniniai šiltnamiai, kuriuose auginami agurkai, pomidorai, daržovių daigai bei žalumyninės kultūros.
Šiltnamiams naudojamas cinkuotas profilinis plienas, aliuminis, sintetinė plėvelė, stiklaplastis ir pan. Siekiama centralizuoti šiltnamių detalių gamybą ir komplektavimą, todėl firmos parduoda unifikuotas konstrukcijas, kurias belieka statybos aikštelėje sumontuoti ir įrengti šildymo sistemą. Sintetine plėvele dengti šiltnamiai dažniausiai statomi iš medžio konstrukcijų arba metalo ir medžio.
Norint taupiai naudoti šilumą, dabar užsienyje praktikuojama stiklinti šiltnamius dviem sluoksniais, paliekant tarp stiklų 4-5 cm oro tarpą. Apsaugoti nuo vėjų iš šiltnamio lauko pusės pritvirtinama armuota sintetinė plėvelė. Šiltnamio viduje prie stogo konstrukcijos įrengiami štorai, pritvirtinamos užuolaidos (štorai), šilumai sulaikyti, o per šalčius augalams apsaugoti.
Sintetine plėvele dabar Lietuvoje dengiama apie 70% šiltadaržių. Todėl smarkiai sumažėjo stiklais dengtų inspektų ir pavasarinių šiltnamių.
Be specializuotų pramoninių šiltnamių, yra pastatyti ir polietileniniai pavasariniai šiltnamiai bendrovėse, ūkiuose, kur derinami ir lauko daržininkystės poreikiai (užauginama daigų, želdinamos lauke užaugintos daržovės ir kt.).
