Geltonžiedė sedula

Corrurs mas L. (Syn. Comus mascula L.)

Angl. Cornel, cornehan cherry, male dogwood, vok. Kornelkische, gelber Hartriegel, Herlitze, pranc. Cornouiller m’ale, lenk. Dereri wlašciwy,

Šeima: Seduliniai — Cornaceae (Dumort.)

Botaninė charakteristika. Pietuose — aukštas, iki 6-8 m aukščio krūmas, rečiau medis vešlia laja ir iki 25 cm skersmens kamienu. Lietuvoje dažniausiai krūmas ir pasiekia 3-4 m aukšti. Stiebai ir šakos lankstūs, šoniniai ūgliai nukreipti aukštyn. Žievė pilka, negiliai sueižėjusi. Metūgliai iš pradžių gelsvai žali, padengti plaukeliais, vėliau beveik pliki, rudi. Šakutės mažai briaunotos. Lapai priešpriešiniai, lygiakraščiai, elipsiški arba kiaušiniški, 4-10 cm ilgio, 3-5 cm pločio, ilgai nusmailėjančiomis viršūnėmis, abi lapo pusės apaugusios prigludusiais plaukeliais. Lapkočiai 5-10 mm ilgio. Žiedai ryškiai geltoni, kvapūs, nedideli, 5-7 mm skersmens, po 15-30 susitelkę trumpakočius, iki 2 cm skersmens skėtiškus žiedynus, pažiedės geltonos.

Vaisiai — 1-3 cm ilgio ir iki 1,5 cm skersmens kaulavaisiai. Nelygu forma ir veislė, vaisiai gali būti labai įvairaus skonio — nuo saldaus iki rūgštaus ar saldžia-rūgščio, įvairios spalvos: ryškiai raudoni, blizgantys, tamsiai vyšniniai, geltoni, įvairios formos: cilindro, rutulio, elipsės arba kriaušės. Vai-siaus minkštimas sultingas, dažantis. Viduje esantis labai kietas, dvisėklis kauliukas sudaro apie 15-20 proc. visos vaisiaus masės. Biologinės savybės, aplinkos sąlygų poreikiai. Žydi anksti pavasari, balandžio—gegužės mėn., prieš sulapojant.

Žydėjimo trukmė — 15-20 dienų. Pradeda žydėti sulaukę 8-11 metų, paskui žydi ir dera iki garbaus amžiaus. Krūmo gyvenimo trukmė — iki 200 metų. Kaulavaisiai subręsta rugsėji—spalį. Nuo suaugusio krūmo priskinama iki 50 kg kaulavaisių. Auga lėtokai, negausiai, tačiau plinta šaknų atžalomis, šaltomis žiemomis šiek tiek apšąla, ypač nuo vėjų neapsaugotose vietose. Rusijoje, Ukrainoje yra atrinktų formų ir veislių, kurios nenukenčia ir nuo -32-35 °C šalčio. Dirvožemiui nelabai reiklus, tačiau geriau dera humusingoje, kalkingoje dirvoje. Augalas šviesamėgis, atsparus sausrai, oro užterštumui, ligoms ir kenkėjams. Kilmė ir paplifimas. Paplitusi Vidurio ir Pietų Europoje, Mažojoje Azijoje, auga lapuočių miškuose ir kalnų papėdėse. Nuo seno auginama Vidurinėje Azijoje kaip vaisinis augalas, Rytų Europoje — kaip dekoratyvus. Lietuvoje auginama jau gerą šimtmeti, aptinkama senuosiuose dvarų ir miestų parkuose, botanikos soduose, arboretumuose, sodybose.

Stambiavaisią veislių, tinkamų auginti atšiauraus klimato sąlygomis, nėra daug. Mūsų šalyje geltonžiedžių sedulų selekcija nevykdoma, tad galima bandyti auginti Rusijoje išvestas veisles `Butyločnyj`, `Lukjanovskir, `Pozdnij gru-ševidnyr, Ispolinskij`. Pastaruoju metu ir Ukrainoje atliekami išsamūs geltonžiedžių sedulų tyrimai, vykdoma selekcija, išvesta ir vertingų formų bei veislių, kurias taip pat vertėtų bandyti aklimatizuoti Lietuvoje.

Dauginimas ir auginimas. Šio augalo dauginimas šiek tiek keblus: sėklos dygsta tik 2-3 metais, auginiai šaknijasi labai sunkiai. Iš šviežių vaisių išimtos sėklos sėjamos tų pačią metų rudenį, dalis jų sudygsta kitų metų pavasari, kita dalis — trečiųjų pavasari. 24 mėn. stratifikuotos sėklos, pasėtos rudenį, pavasari sudygsta visos vienu metu. Kad neužmirštumėte, kur pasėtos sėklos, ir kad nereikėtų kelerius metus ravėti tuščio laukelio, geriausia sėti į dėžutes su puria žeme, 5 cm gyliu, apdengti agroplėvele ir palikti lauke natūraliai stratifikacijai arba stratifikuoti rūsyje, jei jame yra 0 — +5 °C temperatūra. Sukultūrintos formos ir veislės dauginamos atlankomis, šaknų atžalomis ir skiepijant akiavimo būdu. Akiuojama liepos pabaigoje—rugpjūčio mėn. maždaug pieštuko storio vienamečius arba dvimečius sėjinukus. nuolatinę vietą sėjinukai arba skiepyti medeliai sodinami 3-4 m. amžiaus, rudenį arba anksti pavasarį, tokiame pačiame gylyje, kokiame augo daigyne ar medelyne. Pasodinus, ypač rudenį, patartina apmulčiuoti pūdiniu arba nerūgščiomis durpėmis. Duobės ruošiamos 40-50 cm gylio ir 50-80 cm skersmens, užpildomos perpuvusio mėšlo ar komposto ir viršutinio grunto sluoksnio mišiniu, praturtintu kalkingomis medžiagomis. Sodinant eilėmis, tarp augalų paliekami 3-4 m tarpai, tarp eilių — 5-6 m. Mūsų klimato sąlygomis geriausia auginti krūmus. Geltonžiedžių sedulų priežiūra labai nesudėtinga: tarpueiliuose galima auginti daugiametes ankštines žoles, krūmus kas 2-3 m. patartina patręšti organinėmis trąšomis.

Pagrindinis genėjimas — lajos šviesinimas, išretinimas. Išpjaustomos besipinančios, sutankėjusios, mechaniškai pažeistos, apdžiūvusios šakos, šalinamos nereikalingos šaknų atžalos. Galima visai negenėti, tuomet derlius bus mažesnis, tačiau pats krūmas nuo to nenukentės.

Taikomoji reikšmė. Vaisių minkštime yra iki 10 proc. cukraus (gliukozės ir fruktozės), apie 3 proc. organinių rūgščių (daugiausia obuolių rūgšties), pektinų, azoto, rauginių ir dažančiųjų medžiagų, vitaming C, P. Vaisiai valgomi švieži (skanesni būna po šalnų) ir perdirbti. Nuskintus vaisius galima šaldyti, vėsioje patalpoje apibarstyti cukrumi išsilaiko keletą mėnesių. Iš jų spaudžiamos sultys, verdamos uogienės, kompotai, džemai, sirupai, gaminamas vynas, trauktinės, užpiltinės, nealkoholiniai gėrimai. Kaukazo tautos sutrintą vaisių minkštimą džiovina saulėje ir gautus pailgus paplotėlius — „lavašą” naudoja kaip prieskoni, tinkantj įvairiems patiekalams pagardinti. Švieži ir džiovinti vaisiai dedami ir į nacionalinius Rytų tautų paukštienos patiekalus. Paskrudintos ir sumaltos sėklos vartojamos kaip kavos pakaitalas. Krūmai dekoratyvūs ir medingi, vertingi ankstyvam medunešiui. Iš kietos medienos gaminamos tvirtos lazdos, muzikos instrumentų, įrankių rankenėlės, kiti smulkūs stalių gaminiai.

Related Post

  • Article By :