Štai ir vėl išpuoselėta veja primena kraterių landšaftą… Tai kurmis atliko tą juodą darbą, išrausė žemių kauburėlius. Kurmis yra apie 13 cm ilgio, sveria 70-120 g. Per parą išrausia 4-5 m naujų takų. Per metus į žemės paviršių iškelia kelis centnerius žemių, o per valandą – 5 kg. Maisto suéda tiek, kiek pats sveria, apie 120 g, o per metus – 36-37 kg. Kad nenugaištu iš bado, per parą tur suėsti bent 60 g. Kartais tenka sukrimsti ir savo gentainį. Patelė atveda 9 kurmiukus. Labai gražus, tamsiai pilkas, beveik juodas, minkštas, švelnus kurmio kailis. Ir labai vertinamas, brangus. Rausiant žemę kailis susidėvi, todėl jį keičia 4 kartus per metus. Iš kurmio kailio siuvami labai brangūs kailiniai, kepurės. Daug kurmių reikia sugauti, norint pasiūti paltą..
Kurmis gyvena po žeme, kur oras drėgnas, tvankus, todėl gyvūnas visur įsirengia ventiliacines angas, be to, jo labai dideli plaučiai, apimantys net 1/5 viso kūno svorio. Būstas yra giliai po žeme, 40 cm, sausas, išklotas lapais, kerpėmis, samanomis. Orui patekti iškasami ilgi urvai. Landa statmena, ją gaubia piramidės formos žemių kauburys. Išraustos žemės ypatingai tinka daigams auginti. Jei sode ar darže apsigyveno kurmis, vadinasi, žemė gera, trąši, yra daug lervų, sliekų, vabalų, mikroorganizmų, kuriais kurmis minta. Jis taip pat ėda varles, peles, karkvabalius, spragšių lervas, vėdarėlius, moliuskus, kirstukus, šimtakojus, vorus, sraiges, kolorado lervas. Neėdęs 14 val. kurmis nugaišta. Rausdamas urvus, kurmis vėdina dirvą, bet kartu išrausia augalų šaknis, svogūnėlius, augalai nuvysta.
Kurmis teikia ir naudos, ir žalos. Visų pirma labai naudingas kurmio kailiukas, kurį prieškario laikais eksportuodavo į užsienį. Kurmis sunaikina labai daug kenkėjų, vėdina dirvą, kurmiarausių žemė yra labai švari, joje nėra nei kenkėjų, nei ligų užkratų, todėl ideali auginti daigams, kambariniams augalams. Kurmio padaromi nuostoliai – mažesni. Išverčia augalus, svogūnėlius, kurie nuvysta. Išgaudo dirvai naudingus sliekus, kurių rudenį prineša į savo sandėlius. Kad neiššliaužiotų – krimsteli slieką ir jis ramiai gyvas guli, kol kurmis neužsimano šviežienos. Tad nugalabyti ar išgyvendinti kurmį? Teisingiausia būtų palikti jį gyvą, tik išbaidyti iš savo žemės. Gerai išbaido buteliai, įkasti į žemę, ar plastmasiniai, užmauti ant kuolo, besisukantys malūnėliai, kurie skleidžia garsą, panašų į didžiausio kurmio priešo – žebenkšties garsą. Kurmiai išsilaksto neapsikęsdami to triukšmo. Tačiau vėjas nepučia visą laiką, tad
