Daržovėms, kaip ir kitiems augalams, normaliai augti ir vystytis būtinas pakankamas drėgmės kiekis. Vanduo tirpina dirvos maisto medžiagas, o šaknys įsiurbia jas ištripusias (labai mažos koncentracijos – 0,1-0,2% tirpalus). Šio tirpalo reikia organinėms medžiagoms kurti, be to, garinamas vanduo reguliuoja temperatūrą per kaitras.
Daugelis daržovių yra gana vandeningos, nes augimui eikvoja labai daug vandens. Kai kuriose jo būna net 75-97%. Apskaičiuota, kad tonai sausos organinės medžiagos sukurti augalai turi išgarinti tam tikrą kiekį vandens, pavyzdžiui, kopūstai 250-300 mm, svogūnai ir agurkai 150-200 mm, pomidorai 90-150 mm, morkos 80-120 mm ir burokėliai 90-120 mm.
Trūkstant drėgmės dirvoje, labai sumažėja daržovių derlius, pablogėja jų kokybė. Ilgiau trunkant sausrai, nukrinta pomidorų žiedai ir užuomazgos; šakniavaisių, ypač morkų, ir ropių, šaknys ne tik neužauga, bet ir esti kietos, sumedėjusios. Drėgmės perteklius daržovėms irgi kenkia. Mat vanduo išstumia iš dirvos orą, ir tada daržovių šaknys neturi kuo kvėpuoti.
Žiemą kritulių (sniego) mūsų Respublikoje paprastai esti maža. Per du ankstyvuosius pavasario mėnesius (kovą ir balandi) kritulių iškrinta gana daug – apie 11% metinio kiekio. Ištirpusio sniego vanduo ir kovo-balandžio mėn. krituliai sudaro gerą drėgmės atsargą ankstyvosioms daržovėms, ypač geros struktūros dirvose.
(daržovių skirstymas pagal sugebėjimą išgarinti vandenį)
Kadangi įvairių daržovių šaknų sistemos dydis ir pasiskirstymas dirvožemyje skiriasi, tai pagal šaknų požymius daržoviniai augalai skirstomi į tris grupes:
- 1) augalai su stipria šaknų sistema; jos prasiskverbia į gylį ir plotį iki 2–5 m; tai moliūgai, arbūzai, melionai, burokėliai, krienai;
- 2) augalai su vidutinio stiprumo šaknų sistema; šaknys prasiskverbia į 1-2 m gyli; tai morkos, petražoles;
- 3) tai augalai su silpna, daugiausia žemės paviršiuje išsidėsčiusia šaknų sistema silpnai į šonus pasiskleidusiomis (svogūnų) arba stipriai (agurkų) šaknimis, kurios į dirvą patenka ne giliau kaip 0,5 m. Todėl purenant dirvą reikia į tai atsižvelgti.
Pagal daržovių gebėjimą drėgmę įsisavinti ir ją išgarinti rusų mokslininkas E. Petrovas jas skirsto į keturias grupes (vaizdas aukščiau):
- 1) gerai įsisavina vandenį ir intensyviai sunaudoja: burokėliai;
- 2) gerai įsisavina vandenį iš dirvos ir ekonomiškai jį sunaudoja: arbūzai, moliūgai, melionai, daržo kukurūzai, morkos, petražolės, paprika, pupelės;
- 3) blogai vandenį įsisavina ir neekonomiškai jį išnaudoja: kopūstai, baklažanai, agurkai, kopūstinių šeimos šakniavaisiai, salotos, špinatai;
- 4) silpnai įsisavina drėgmę iš dirvos, bet ją neekonomiškai panaudoja: svogūnai, česnakai.
Į visa tai reikia atsižvelgti ir racionaliai panaudoti visas pirotechnines priemones.
[the_ad id=”2062″]
[the_ad id=”3027″]
