B
raškės – daugiamečiai, žoliniai, visada žaliuojantys augalai, su išsivysčiusiu šakniastiebiu, vadinamuoju kereliu. Kerelio antžeminę dalį sudaro trijų tipų ūgliai ir lapai. Pirmajam tipui skiriami sutrumpėję ūgliai, kurie permetus užauga vos po 10-15 mm. Jie populiariai vadinami rageliais.
Susiformavę rageliai turi viršūninį pumpurą, 3-7 lapų skrotelę ir šoninius pumpurus lapų pažastyse. Ragelio apačioje yra pridėtinės šaknys. Daugiausia ragelių priauga per pirmuosius trejus metus, senstantys kereliai jų augina vis mažiau.
3 pav. Braškių kerelis 1 – Vienmetis ragelis; 2 – daugiametis šakniastiebis; 3 – žiedynas; 4 – lapas; 5- ūsas; 6 – skrotelė; 7- viršūninis pumpuras; 8- pažastinis pumpuras; 9- šoninės šaknys; 10- papildomos ragelių šaknys
Antrajam ūglių tipui skiriami ilgi ūgliai, vadinamieji ūsai. Jie susiformuoja iš vegetatyvinių pumpurų lapų pažastyse. Ūsai pradeda augti žydėjimo metu, o sparčiausiai auga birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Ūsų augimo intensyvumas kinta pagal braškių veislę, sodinimo laiką, kerelio amžių, augimo sąlygas. Kai nuskinami žiedynai ūgliai ima augti, anksčiau bei gausiau. Ant ūsų formuojasi lapų skrotelės. Jos turi trumpą (10 mm) ūgli — rageli, ant kurio spirale išsidėsto 3 – 7 lapai. Iš apatinės ūglio — ragelio dalies išauga kuokštinės šaknys. Tokiomis įsišaknijusiomis skrotelėmis braškės dauginamos — tai braškių daigai.
Trečiojo tipo ūgliai yra žiedynai. Jie išauga iš ragelio viršūninio pumpuro. Palankiomis sąlygomis gali išaugti ir iš viršutinėje ragelio dalyje esančių šoninių pumpurų. Žiedynai būna statūs ar palinkę, lygiai su lapija, žemiau ar virš jos. Žiedai būna dvilyčiai ar vienalyčiai. Vienas žiedas žydi 4-6 dienas.
Vieno augalo žydėjimas tęsiasi 10-23 dienas. Pasirodžius žiedynams, kerelis pradeda žydėti po dviejų savaičių. Žiedai gali apsidulkinti savo arba kitų tos pačios veislės augalų žiedadulkėmis. Kryžminis apsidulkinimas padidina derlių, todėl geriau sodinti bent dviejų tuo pačiu laiku žydinčių veislių braškes. Keturios-šešios bitės gerai apdulkina vieno kvadratinio metro, o dvi bičių šeimos — 1 ha braškymo plotą. Geriausiai braškių žiedai apsidulkina, kai oras 17°C šilumos, o drėgmė – 65 %. Jeigu žiedai blogai apsivaisina, uogos būna mažos, deformuotos, išsigimusios.
Braškių vaisiai — uogos, kurių paviršiuje yra riešutėliai su sėklomis. Uogos būna smulkios (iki 5 g), vidutinio stambumo (5-10 g) ir stambios (10 gir didesnės), nuo rožinės iki tamsiai raudonos spalvos. Iš ragelių išauga trys lapų generacijos. Lapai pradeda intensyviai formuotis ir augti anksti pavasarį, kai būna aukštesnė kaip 5 °C oro temperatūra. Iki žydėjimo jie išauga stambūs ir sultingi. Kai braškės žydi, lapai auga lėčiau, o uogų nokimo metu jie beveik visai neauga. Antroji lapų augimo banga prasideda po derliaus nuėmimo. Vasarą jie paprastai būna mažesni negu pavasarį, bet jų kiekis ir būklė lemia ateinančiųjų metų derlių. Lapai intensyviai turėtų augti liepos antroje – rugpjūčio pirmoje pusėje, o nuo rugpjūčio vidurio lėčiau, kad rugsėjo mėnesį galėtų prasidėti žiedinių pumpurų diferenciacija.
Agrotechninėmis priemonėmis būtina paskatinti braškių augimą tuojau nuėmus derlių. Jeigu dėl kokių nors priežasčių braškių lapai intensyviai auga ir rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo mėnesį, žiedinių pumpurų diferenciacija prasideda vėliau ir kitais metais derlius būna mažesnis. Žiemą vieni lapai žūsta, o kiti saugo braškių kerelius nuo šalčio. Braškės šaknys kuokštinės. Pirmaisiais metais jos būna baltos, šviesiai ar tamsiai rudos. Antramečių ir senesnių kerelių pagrindinės šaknys būna juodos, o pridėtinės, išaugusios iš ragelių pagrindo, rudos. Intensyviausiai šaknys auga pavasarį ir po derėjimo. 90 % šaknų išsiraizgiusios 30 cm dirvos sluoksnyje, o kai kurios įsiskverbia iki 2 m ir giliau.
Braškės pradeda vegetuoti, kai vidutinė paros oro temperatūra pakyla iki 5-6°C, dažniausiai balandžio viduryje. Pradeda žydėti gegužės viduryje. Braškės gali žydėti, kai po 0-5°C ramybės periodo praeina ne mažiau kaip 20-30 dienų. Nuo apsivaisinimo iki uogų sunokimo praeina apie 30 dienų. Derėjimo ir žydėjimo ilguma lemia oro sąlygos bei veislių ypatybės, paprastai braškės dera apie 20 dienų.
Žiediniai pumpurai dažniausiai pradeda formuotis rugsėjo mėnesį, kai diena sutrumpėja iki 12 val., o naktį oras atvėsta iki 5-8°C. Remontantinių braškių žiediniai pumpurai formuojasi pavasarį, tais pačiais metais žydi ir nokina uogas.
Braškės nepasižymi ištvermingumu žiemą, todėl Lietuvoje jos saugiai žiemoja tik po sniego danga. Šalčiui jautresnės braškių šaknys. Jos pašąla, kai dirvos temperatūra nukrinta iki -8°C. Antžeminė augalo dalis stipriai apšala arba ir visai iššąla, kai nėra sniego, o temperatūra nukrinta iki—1518°C. Po 20 cm storio sniego danga augalai pakenčia ir-20-30°C šaltį.
[the_ad id=”2062″]
