Pasodintas šilauoges nebūtina pakirpti. Sodinant šilauogių sodinukus, reikia nuskabyti žiedinius
pumpurus, kad visos maisto medžiagos būtų skirtos naujų stiebų ir šakų auginimui, taip pat ir sekančiais metais patartina augalams neleisti žydėti.
Jauni uogakrūmiai paprastai negenimi, tik po dviejų metų galima pašalinti prie žemės nulinkusias šakas. Jaunus augalus nereikia skubėti genėti, jie daugiau bus genimi, kai sulauks 5 metų amžiaus.
Tik po penkerių augimo metų galima pirmą kartą rimtai genėti. Kad ūgliai būtų tvirti, reikia dalį jų pašalinti. Paliekant šakoje tvirčiausius, nelinkstančius į vidų ir nesikryžiuojančius tarpusavyje ūglius. Po septinių augimo metų reikai pakartoti. Pašalinti senas šaaks, kurios iki šio laiko duoda mažiausiai derliaus. Nugenėtų krūmų derlius sumažėja, bet po 2 metų būna daug didesnis. Reguliarius genėjimas padeda reguliuoti krūmo augimą ir tankumą, užtikrina nuolatinį geros kokybės uogų derlių. Lietuvoje šilauoges reikėtų genėti anksti pavasarį, kovo mėnesį.
Genint žiemą, vaiskrūmiai gali labiau nukentėti nuo šalčio. Nugenėti augalai tais pačiais metais
išaugina daugiau ūglių, mažiau serga. Genint vėlyvą pavasarį, prasidėjus vegetacijai, uogakrūmiai nusilpsta, nes kartu su genimomis šakomis praranda maisto medžiagas. Genėjimas vasarą, nuėmus uogų derlių, arba rudenį neigiamai veikia žiedinių pumpurų vystymąsi ir silpnina krūmo atsparumą žiemai. Sužalotas, ligotas, nudžiuvusias šakas būtina pašalinti bet kuriuo metų laiku. Genėti reikia saulėtu, sausu oru.
Negenėti krūmai sutankėja, gerokai suprastėja uogų kokybė. Negenėtos šilauogės žydi truputi vėliau, todėl vėlyvos pavasario šalnos nesuspėja nušaldyti žiedų. Šilauogių veisles rekomenduojama suskirstyti į grupes, pagal kurias reguliuojamas genėjimas:
- Grupė – į plotį pasiplečiančios atviro augumo veisės: „Patriot“, „Weymouth“, „Coville“, „Berkeley“. Genima išorinė krūmo dalis.
- Grupė – daugiausia statmenus stiebus formuojančios veislės: „Bluecrop“, „Blueray“, „Collins“, „Darrow“, „Jersey“. Šių veislių krūmai linkę sutankėti, todėl daugiausiai išpjaunami seni centre išaugę stiebai.
- Grupė – stipraus augimo veislės: „Earlyblue“, „Herbert“. Jos dera gerai, kai genint paliekami jaunesni ūgliai.
- Grupė – silpno augumo veislės: „Bluetta“. Šioms veislėms būdinga tai, kad krūmai suformuoja daug trumpų ir silpnų ūglių, todėl sumažėja jų produktyvumas. Genint tokio tipo veisles, šalinami daugiausia ploni (mažesnio nei 3 mm diametro ir trumpesni nei 15 cm ilgio) ūgliai.
Genint pirmiausia pašalinamos smulkios ir horizontalios iš krūmo pagrindo išaugusios šakos, kurios trukdo priežiūros darbams. Taip pat būtina nukarpyti apdžiūvusias, ligotas šakas. Reguliuojamas ir pagrindinių stiebų skaičius. Amerikiečių mokslininkai siūlo krūmą formuoti taip, kad jame būtų po 2-3 vienmečius, dvimečius, trimečius ir keturmečius stiebus. Vyresni stiebai išspjaunanami. Taip pat reikia pašalinti dalį generatyvių ūglių ant gausiai derančių stiebų. Ant vieno derančio ūglio paliekami 3-5 stiprūs generatyviniai pumpurai. Gerai ir taisyklingai nugenėtos šilauogės bus sveikos ir duos derlių ilgus, ilgus metus.
(nugenėtų šakų negalima naudoti, kaip mulčiavimo medžiagą, nes irdamos jos perduoda ligas)
