Braškių augimo sąlygos

DIRVA. Braškės nelabai reiklus augalas, bet geriausiai auga ir dera humusingame priesmėlyje ir priemolyje. Braškes dažnaitenka auginti įvairios granuliometrinės sudėties dirvose, tačiau labai svarbu, kad dirva būtų laidi drėgmei ir orui. Smėlingos dirvos dažniausiai yra pernelyg laidžios. Kad jos turėtų daugiau humuso, būtų rišlesnės ir mažiau laidžios, reikia daugiau tręšti organinėmis trąšomis. Molio ir sunkaus priemolio dirvos braškėms mažiau tinka, nes būna per daug supuolusios, nepraleidžia oro.

Norint jose auginti braškes, vertėtų gausiau tręšti organinėmis trąšomis ar durpėmis. Be to, labai svarbu jas dirbti neperdžiūvusias. Kai dirbamos šlapios dirvos, sugadinama struktūra, Susidaro daug grumstu. Braškės gerai auga rūgščiose arba artimose neutralioms dirvose (pH 5-6,5). Labai rūgščios dirvos kalkinamos ne vėliau kaip 1-2 metus iki braškymo įveisimo. Braškės mėgsta derlingą, bet nepertręštą žemę.

DRĖGMĖ. Pageidautina, kad braškyne gruntinis vanduo būtų ne arčiau kaip 0,6-0,8 m nuo dirvos paviršiaus. Braškėms netinka lomos, kur pavasarį arba po gausesnio lietaus telkšo vanduo. Tokiose dirvose rudenį, pavasarį ir ypač vasarą liūčių metu augalai išmirksta. Žiemą įmirkusiose dirvose labiau šąla augalų šaknys, o vasarą jos gali uždusti dėl deguonies stokos, daugiau pūva uogos. Braškių šaknys išsiraizgiusios negiliai, todėl augalai jautrūs drėgmės trūkumui. Jeigu per vegetaciją mažai lyja, būtina jas laistyti, tuomet užauga daug didesnis derlius. Dirva turėtų būti 75-80% lauko drėgmės imlumo.

TEMPERATŪRA. Lietuvoje aktyvių temperatūrų (aukštesnių kaip +10°C) suma siekia 2000-2300°C. Tiek užtenka braškėms augti ir derėti. Tačiau ypatingai svarbu optimali oro ir dirvos temperatūra, kai braškės auginamos šiltnamiuose ar po priedangomis. Į šiltnamį sodinami daigai turi būti perėję ne trumpesnį kaip 20-30 dienų ramybės periodą -2+1°C temperatūroje.

VĖJAS. Geriausia braškes sodinti apsaugotoje nuo stiprių vėjų vietoje. Tokiame braškyne vasarą geresnės vegetacijos sąlygos, vėjas nesužeidžia lapų, mažiau išdžiūsta dirva, žiemą susikaupia daugiau sniego, kuris apsaugo nuo šalčio. Tačiau visiškoje užuovėjoje daug blogiau braškės apsidulkina, padidėja oro drėgmė, uogos labiau pūva.

RELJEFAS. Jeigu braškes tenka auginti šlaituose, žinotina, kad žemiausiose vietose ir lomose kaupiasi šaltas Oras, labiau nušalnoja žiediniai pumpurai ir žiedai. Be to, telkiasi vanduo, braškynas gali išmirkti. Šlaito Viršuje žiemą Sniegas nuo braškių dažnai nupustomas, jos gali pašalti, o Vasarą joms būna per sausa. Vėjas išdžiovina žemę ir augalus. Braškėms tinkamiausia vidurinioji šlaito dalis.

Pietinėje šlaito pusėje braškės anksčiau sunoksta, bet žiemą būna plonesnė sniego danga, o pavasarį jis greičiau nutirpsta. Kai temperatūra kinta, braškės dažnai nukenčia nuo šalčių, ypač pavasarį. Šiaurinėje šlaito pusėje būna daugiau sniego, pavasarį jis lėčiau tirpsta, braškių vegetacija būna lėtesnė, šalnos nepakenkia žiedams, bet uogos sunoksta vėliau negu kitose šlaito pusėse.

Nors braškėms nekenkia nedidelis pavėsis, bet jos geriau auga ir dera atviroje, saulėtoje vietoje.

Related Post

  • Article By :