Braškių požymiai ir biologinės savybės
Braškės – daugiamečiai, žoliniai, visada žaliuojantys augalai, su išsivysčiusiu šakniastiebiu, vadinamuoju kereliu. Kerelio antžeminę dalį sudaro trijų tipų ūgliai ir […]
Braškės – daugiamečiai, žoliniai, visada žaliuojantys augalai, su išsivysčiusiu šakniastiebiu, vadinamuoju kereliu. Kerelio antžeminę dalį sudaro trijų tipų ūgliai ir […]
Plotuose, kur sodas sodinamas ne iš karto, o palaipsniui, galima sėkmingai auginti braškes. Jos duos pajamu, kol sodas dar nedera. […]
Braškininkystės sėkmę lemia braškių veislės. Kiekvienas augintojas turi apsispręsti, kokiam tikslui augins braškes. Jeigu yra sodininkas – mėgėjas ir […]
Pavasariniuose kar-kasiniuose arba tuneliuose šiltnamiuose braškės auginamos pagal dvi technologijas. Pirmoji – braškės, kaip ir žieminiuose šiltnamiuose, auginamos kibirėliuose arba […]
Paprastai braškių daigai kasami prieš įveisiant braškyną. Tačiau, norint braškes sodinti įvairiu žiemos metu šiltnamiuose, reikia turėti vegetacijos pabaigoje iškastų […]
Remontantinės braškės krauna žiedinius pumpurus, kai ilga diena ir šiltas oras. Jų žiediniai pumpurai formuojasi gegužės — birželio mėnesiais. Tais […]
Gruodžio — vasario mėnesiais braškės auginamos tik šildomuose šiltnamiuose. Prieš sodinant braškes į šiltnamį, ypač žiemos pradžioje, būtina daigus 20-30 […]
Braškynui įveisti daigai imami tik iš sveikų, grynaveisliais elitiniais arba pirmosios reprodukcijos daigais įveistų braškynų. Daigai turi būti sveiki, neapsikrėtę […]
DIRVA. Braškės nelabai reiklus augalas, bet geriausiai auga ir dera humusingame priesmėlyje ir priemolyje. Braškes dažnaitenka auginti įvairios granuliometrinės sudėties […]
Vėlyvam uogų derliui pavasarį ir pirmoje vasaros pusėje keliais terminais sodinami šaldyti daigai. Stambūs šakoti, specialiai išauginti lysvėse arba atšaldyti […]
Uogų puviniai Kekerinis puvinys. Liga Sukelia pilkasis kekeras (Botrytis Cinerea Pers.). Be braškių jis pūdo avietes, serbentus, agrastus, žemuoges, daržoves […]
Braškės toje pačioje vietoje auginamos kelerius metus. Joms reikia derlingos, humusingos, geros struktūros, nepiktžolėtos dirvos. Pirmiausia dirvoje sudaiginama ir sunaikinama […]
Pagal dirvos chemines analizes braškyno plotas kalio ir fosforo trąšomis patręšiamas prieš įveisima visam trejų metų laikotarpiui. Braškyną galima tręšti […]
Dirvoje, kurioje keletą metų augo braškės, prisiveisia daug piktžolių, ar daugiamečių, atsiranda specifines ligas sukeliančių parazitų. Be to, aiškės per kelerius […]
Šalyje braškininkystė plėtojama dviem kryptimis — uogos auginamos perdirbimui ir šviežiam vartojimui. Braškių uogos sunoksta birželio antroje – liepos pirmoje […]
Braškės yra vienos vertingiausių uoginių augalų. Mūsų šalyje tuo metu, kai beveik nėra kitų uogų ir vaisių, prinoksta braškės. Be […]
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute yra Virusologinė ir Meristeminė laboratorijos, kuriose iš braškių audinių dauginama pirminė devirusuota medžiaga reprodukciniam braškynui. […]
Braškėms ir žemuogėms kenkia avietiniai žiedgraužiai, žemuoginės ir voratinkliniés erkės, žemuoginiai nematodai, žemuoginiai – stiebiniai nematodai, žemuoginiai lapgraužiai, lapsukiai, žemuoginiai […]
Uogos skinamos, kai prinoksta, parausta ir įgauna tai veislei būdingą spalvą. Jeigu jos vežamos toliau, skinamos kai parausta 50-80 % paviršiaus. […]
Pirmasis braškių priežiūros laikotarpis pavasarį – nuo vegetacijos pradžios iki uogų nokimo, antrasis – kai nuimamas derlius. Uogų nokimo metu […]
bBraškės –jautriausi sausrai sodo augalai. Normaliam braškių derliui gauti permetus turėtų būti 680-725 mm kritulių. Drėgmė papildoma braškes laistant, o […]
Braškių kerelius galima sodinti per visą vegetaciją, tačiau ekonominiu požiūriu tai geriausia daryti tam tikrais laikotarpiais. Žinoma, kuo anksčiau vasarą […]
Lietuvoje pavasarį po plėvelės priedangomis ankstyvąsias braškes galima Sunokinti viena – trim savaitėmis anksčiau negu įprastai lauke. Plėvele dengtuose tuneliukuose […]