Pirmiausiai reikia ištirti dirvožemio agrochemines savybes. Dirvos pavyzdys imamas iš 0-20cm ariamojo ir 21-40cm poarmeninio sluoksnio iš keliolikos vietų. Agrocheminių analizių laboratorijoje nustačius, kad dirvožemis tinka serbentams auginti, galima toje vietoje veisti uogyną.
Dirva išlyginama, pakalkinama. Jeigu reikia kalkinama klintmilčiais arba dolomitmilčiais, greitai nurūgštinama degtomis ar gesintomis kalkėmis. Rūgščius ir šarminius dirvožemius (pH 4,5 ir mažiau ar pH 6 ir daugiau) galima tręšti ir kalcio bei sieros trąša – fosfogipsu. Kalkinių medžiagų norma parenkama pagal dirvos rūgštumą ar šarmingumą, ją galima nustatyti pagal kartogramas.
Dirva prieš uogyno įveisimą pagerinama. Kai dirvožemis gana purus ir trąšus, uogakrūmių šaknys gerai šaknijasi ir maitina antžeminę dalį. Susidaro palankios aeracijos, drėgmės ir maisto medžiagų sąlygos serbentams augti. Todėl dirvą reikėtų sukultūrinti prieš 1-2 metus iki sodinimo.
Būsimoje serbentyno vietoje turi nelikti daugiamečių piktžolių – dirvinių usnių, kiaulpienių, paprastųjų varpučių, dirvinių pienių, dilgėlių. Jos naikinamos per vegetaciją dirbant žemę. Kai serbentai sodinami po juodojo pūdymo, mėšlas (60 t/ha) iškratomas rudenį ir apariamas 20-30cm gyliu. Pavasarį dirva kultivuojama ir 2-3 kartus vis giliau suariama. Vėliau dirva išlyginama, išbarstomos mineralinės trąšos, kultivuojama ir ne vėliau kaip iki rugpjūčio pabaigos nupurškiama herbicidais. Visas piktžoles efektyviai naikina raundapas (4-5 l/ha) bei mišiniai (4-5 l/ha raundapo su 6-10 kg amonio salietros arba 4-5 l/ha raundapo su 2 1/ha MCPA super ). Nupurkšta dirva 3-4 savaites nepurenama.
Fosforo ir kalio trąšų normos prieš serbentyno įveisimą pasirenkamos pagal trąšų kiekį dirvoje. Daugiausiai trąšų serbentams reikia iki derėjimo, kol išauga stiprios šaknys, susikaupia pakankamai maisto
medžiagų. Vėliau trąšų poreikis sumažėja. Dirvožemiai, kurių 35-45 cm sluoksnyje yra vidutiniškai 10-15 mg/100g fosforo (P,05) (v.m.) ir 15-20 mg/100g kalio (K,O) (v.m.), tręšiami 30-50 t/ha organinių trąšų arba pūdinio, po 100 kg/ha fosforo ir 200 kg/ha kalio v.m. Serbentai nemėgsta chloro, kurio būna kalio trąšose. Geriau tręšti kalio sulfatu
Be makroelementų, labai svarbu ir mikroelementų kiekis dirvoje. Nustatyta, kad boras ir cinkas turi didžiausios įtakos serbentų derliui. Prekyboje pasirodė daug naujų kompleksinių trąšų, kurios turi daugelį serbentams reikalingų maisto elementų. Serbentams tinka kompleksinės trąšos, kuriose yra daugiau kalio. Pasirinkus kompleksines trąšas pagal kainą ir trąšų sudėtį bei atsižvelgus į natūralų dirvožemio derlingumą, prieš uogakrūmių sodinimą tręšiama po 300-400 kg/ha.
