Fitoncidiniai augalai: Kas tai?

Fitoncidiniai augalai

Tai tokie augalai, kurie turi fitoncidinių medžiagų, galinčių sunaikinti ligų užkratus, atbaidyti ar pražudyti kenkėjus. Tuose augaluose yra įvairių rauginių medžiagų, balzamų, eterinių aliejų, dervų, alkaloidų, glikozidų, rūgščių ir kt. Kai kurios šios medžiagos yra išskiriamos į išorę, kitos kaupiasi ląstelėse. Fitoncidų turi daugelis laukinių augalų, kai kurios gėlės, daržovės ir beveik visi prieskoniniai augalai. Jų fitoncidinė veikla nėra tokia efektyvi kaip sintetinių pesticidų, bet ji yra ekologiška, gaunama veltui, lengvai paruošiamos medžiagos augalams tręšti ir purkšti, ore greitai netenka nuodingų savybių.

Augalų fitoncidinės savybės priklauso nuo augimo sąlygų: dirvos, trąšų, klimato, išsivystymo fazės, džiovinimo, laikymo. Augalų fitoncidai, eteriniai aliejai sunaikina ar atbaido kenkėjus, bakterijas, grybus. Vabzdžiams nuodingiausias yra augale esantis elatinas, kurio kiekis yra nepastovus. Daug jo yra pradėjus fitoncidiniams augalams pradėjus žydėti. Iš jų pagaminti užpilai, nuovirai gali pakeisti pesticidus. Net kaimynystėje esantys augalai gali vienas kitą apginti. Fitoncidų karalius yra kadagys. Per parą vienas krūmas pagamina daugiau nei 10 kg fitoncidų, todėl keletas kadagių turi augti kiekvienoje sodyboje. Pasaulyje yra 3 000 fitoncidinių augalų. Iš jų Lietuvoje auga 80 proc.

Fitoncidinių augalų rinkimas, džiovinimas, laikymas

Antžeminės dalys renkamos butonizacijos arba pirmojoje žydėjimo fazėje. Renkami sveiki, švarūs, sausi augalai, kiekviena rūšis atskirai. Jokiu būdu negalima rinkti arti autostradų, kelių, chemijos fabrikų, geležinkelių, kur dirva yra užkrėsta išmetamosiomis ir fabrikų dujomis. Ypač kenksmingas yra švinas, kuris, patekęs į augalus, ju fitoncidus, vaisius, daržoves, patenka ir į žmogaus organizmą, gali sunkiai jį apnuodyti. Negalima rinkti pageltusių, nuvytusių, nešvarių augalų. Renkant augalų negalima suslėgti. Surinktus kuo skubiau reikia džiovinti. Pasak senolių, fitoncidinius augalus patartina rinkti per mėnulio delčią, jam esant Svarstyklių ženkle. Tuo metu juose yra mažiausiai (75-78 proc.), vandens, jie greičiau išdžiūsta. Renkama 2-3 dienos po lietaus, antroje dienos pusėje. Veiksmingiausi augalai būna surinkti iki Joninių, birželio 24 dienos.

Natūralus džiovinimas yra vėjų prapučiamoje, tamsioje, šiltoje vietoje. Paskleisti plonu sluoksniu, dažnai vartyti. Labai tinka skardinių stogų pastogės, nes saulė labai įkaitina stogo skardą, augalai greitai išdžiūsta.

Dirbtinis džiovinimas – kai augalai džiovinami specialiose spintose ar kamerose, kuriose jie greitai išdžiovinami. Ugniažolės, kiaulpienės, daržinės pienės išdžiūsta 55 °C temperatūroje, o kvapnūs augalai (ramunėlės, metelės ir kt.) – 30 °C.

Mišrus džiovinimas – kai pradžioje augalai džiovinami natūraliai, o kai apvysta – baigiama džiovinti džiovyklose. Išdžiovinti augalai turi būti natūralios spalvos, 5-10 proc. drėgnumo, nesuplėkę, šiugždantys.

Požeminės augalų dalys – šaknys, šakniagumbiai iškasami anksti pavasarį, kol dar nepradėjo želti, o rudenį – kai nudžiūva antžeminė dalis. Prieš džiovinant reikia nuplauti, pašalinti senas šaknis, susmulkinti gan stambiomis dalimis. Pušų spygliai, pumpurai renkami anksti pavasarį, kol dar neprasidėjo vegetacija.

Fitoncidinių augalų paruošimas naudoti

Tręšti ar purkšti naudojama fermentuota fitoncidinių augalų ištrauka, jų milteliai arba augalai yra prismaigstomi, jais padengiama dirva šalia saugomų augalų.

Ištraukos – tai vandeniu užpiltos žalios ar džiovintos žolės, žiedai ar šaknys. Vanduo gali būti šaltas, drungnas ar karštas, nelygu kokios ištraukos ruošiamos. Ištraukas reikia supilti į tamsius, sandarius indus, laikyti šaltai rūsy ar šaldytuve. Tinka naudoti 2-3 paras.

Nuovirai – tai vandeninės ištraukos, gaunamos augalus virinant. Po virinimo, ištraukai atvėsus, nukošti ir pripilti verdančio vandens iki buvusio kiekio. Laikyti sandariuose induose šaltai.

Purškimas. Purkšti giedriomis dienomis nudžiūvus rasai. Lyjant ar po lietaus purkšti yra beprasmiška. Purkštuvo antgalis turi būti ne toliau nuo pagrindinio antgalio kaip 0,5 m. Skystis turi kristi ant augalų smulkiais lašeliais, kaip migla

Darbo sauga purškiant

Visi fitoncidiniai augalai yra daugiau ar mažiau nuodingi. Žmonėms jie yra nepavojingi, bet saugos reikia laikytis:

  1. Dirbant nosį, burną reikia pridengti respiratoriumi ar dvigubos marlės su vatos tarpsluoksniu kauke. Užsimauti gumines pirštines, kepurę, nedirbti basomis.
  2. Purškiant negalima valgyti, rūkyti.
  3. Gaminti ir purkšti fitoncidinių tirpalų negalima vaikams, paaugliams, nėščiosioms, maitinančioms motinoms, sergantiesiems šienlige, astma, alergiškiems tiems augalams.
  4. Baigus rinkti augalus, paruošus fitoncidinius tirpalus, reikia rūpestingai su muilu ir šepetuku šiltame vandenyje nusiplauti rankas, nusiprausti.
  5. Ant indų, kuriuose laikomos ištraukos, fitoncidinė žaliava, reikia užrašyti augalo pavadinimą, koncentraciją, paruošimo datą. Juos laikyti užrakintus, neprieinamus vaikams.
  6. Jei arti purškiamų augalų auga derantys krūmai, braškės su uogomis, juos reikia pridengti plėvele.
  7. Purkštuvą, indus, kuriuose virė augalai, gerai su muilu išplauti, išdžiovinti saulėje.
  8. Likusius ar pasenusius fitoncidinius tirpalus, augalų liekanas, išspaudas užkasti toliau nuo šulinių, vandens telkinių, ganyklų, gyvenviečių.

Fitoncidinių augalų panaudojimas

Lapai, stiebai (alijošius, asiūkliai, arkliarūgštynės, bitkrėslės, durnaropės, juodosios drignės, didžiosios varnalėšos, dilgėlės, kraujažolės, kiaulpienės, pentiniai, pomidorų lapai, stiebai, bulvienojai, rabarbarai, suplėkęs šienas, serenčiai (tagetės), laukinės rūgštynės, juodasis šeivamedis, ieva, garstyčios, tabakas).

Žievelės (apelsinų, citrinų, mandarinų, greipfrutų). Žiedai (ramunėlių, šlamučių). Pumpurai (pušų). Skysčiai (pelenų šarmas, nugriebtas ar separuotas pienas, išrūgos). Svogūnai (česnakai, valgomieji svogūnai, jų lukštai). Vaisiai (paprikos, čili pipirai, kartieji pipirai). Pelenai (beržų, kitų lapuočių).

Related Post