Pavasario sėja į lysves ir FENOLOGINIS KALENDORIUS

Per anksti pasėtos ir pasodinto daržovės gali nukentėti nuo šalnų ir nepalankių pavasario orų. Per vėlai pasėtos – blogiau dygsta, ne visada spėja užaugti ir subrandinti gausų derlių.

Kadangi pavasarį ne visada vienodai šiltas, orai gali būti permainingi, sėjant augalus lauke svarbu atsižvelgti ne tik į kalendoriaus dienas, bet ir į aplinkos sąlygas.

KADANGI PRADEDAME DIRBTI DARŽE?

Žemę ruošti galima labai ankstiL atšilo, šiek tiek pradžiuvo – ir galima darbuotis. Ilgai nelaukiant reikia perkasti žemę, paruošti lysves.

Lysves patartina surikiuoti pietų ar rytų kryptimi, 10-12 cm aukščio, 1-1,2 m pločio, ne ilgesnėmis kaip 10 m ilgio eilėmis, kad dirbti būtų patogu. Tarplysviai daromi seklūs, tuomet mažiau džiūsta lysvės kraštai. Kad sėklas lengviau būtų pasėti tinkamame gylyje ir jas iš gilesnių dirvos sluoksnių greičiau pasiektų drėgmė, žemę lysvės paviršiuje naudinga suspausti (geriausia griebliu).

Ankščiausiai (balandžio pradžioje ir viduryje) sėjamos atsparios šalnoms ir tos daržovės, kurioms būtina didelė dirvos drėgmė: salotos, petražolės, svogūnai, žirniai, ridikai.

Vėliau, balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje, sodinami ankstyvieji kopūstai, sėjami burokėliai ir kitos daržovės. Lysvės pridengiamos plėvele.

Vėliausiai, gegužės viduryje, sėjamos šalčiui jautrios daržovės. Šilumamėgės daržoves lauke sodinti galima tik praėjus pavasarinių šalnų pavojui – gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje. Vien šių apytikslių datų neužtenka. Pažiūrėkite į gamtos duodamus ženklus ir naudokitės fenologiniu kalendoriumi (jį rasite žemiau).

SVARBIOS DIRVOŽEMIO SAVYBĖS

Smėlio dirvos greičiau įšyla pavasarį, greičiau atvėsta rudenį. Gerai sugeria lietaus vandenį, blogai sulaiko drėgmę, vanduo greitai išplauna maisto medžiagas. Jas greičiau išdžiovina saulė, vėjas.

Priesmėlio dirvos tinka beveik visoms daržovėms. Jos gerai išlaiko maisto medžiagas, bet greičiau išdžiūsta. Šiose dirvose ypač gerai auga morkos. Nustatyta, kad sunkesnėse dirvose, būna daugiau smailėjančios formos, guoblėta odele, gilesnėmis akutėmis, sutrūkusių morkų. Lygioje dirvoje augančios morkos vystosi žemėje, auginamos vagotame paviršiuje išlenda į paviršių, pažaliuoja. Rugpjūčio mėnesį morkas reikia apkuopti.

Durpinės dirvos labai gerai sulaiko drėgmę ir maisto medžiagas, tačiau yra linkusios greitai rūgštėti, prasta jų aeracija.

Sunkaus priemolio ir molio dirvos gerai sulaiko drėgmę ir maisto medžiagas. Pavasarį lėčiau įšyla, jas sunkiau įdirbti, reikia nuolat purenti. Jei ariamame sluoksnyje gausu humuso, tokia dirva – derlingiausia.

GILYN Į ŽEMĘ

Nors laistymas (laistymo sistemos) gelbsti nuo sausros, ką tik įdirbtoje žemėje sėklas reikėtų pasėti, kol yra pakankamai drėgmės. Sėklų įterpimo į dirvą gylis priklauso nuo jų dydžio (augalo rūšies), sėjos laiko ir dirvos savybių. Smulkios daržovių sėklos (morkos, petražolės, salotos svogūnai) įterpiamos į dirvą 1,5-2 cm gylyje. Vidutinio stambumo daržovių sėklos (ridikėliai, burokėliai, agurkai) beriamos į 2-3 cm gylio vageles. Stambios sėklos (žirniai, pupelės, moliūgai) sėjamos 3-5 cm gylyje. Antsti, šaltose ir drėgnose dirvose sėklos sėjamos truputi sekliau. Lengvose, šiltose ir greitai džiūstančiose dirvose sėjama giliau. Tai bendrosios taisyklės, tačiau visada verta pasižiūrėti į nuorodas ant sėklų pakelio – kokį sėjimo gylį rekomenduoja specialistai.

NEPAMIRŠKIME TRĄŠŲ

Tręšti daržoves minerainėmis fosforo ir kalio trąšomis naudinga keletą kartų per metus: viena pusė normos išberiama rudenį, kita pusė pavasarį. Azotas naudojamas tik pavasarį ir vasaros pirmoje pusėje. Organinės trąšos (mėšlas, durpės, kompostas) įterpiamos rudenį, kad iki pavasario dirva galėtų jas pasisavinti. Šviežiu mėšlu tręštoje dirvoje morkos, burokėliai, ropės, ridikai, ridikėliai, greičiau išaugina kreivus, prastesnio skonio šakniavaisius, svogūnai blogai laikosi žiemą.

Geriausia trąša – kompostas. Daug maisto medžiagų (25-40 kg komposto / 10 kv. m) reikia agurkams, pomidorams, kopūstams, moliūginėms daržovėms, porams, salierams. Vidutiniškai (10-20 kg / 10 kv. m) – morkoms, svogūnams, salotoms, ridikėliams, česnakams. Mažai (5-8 kg / 10 kv. m) – pupelėms, žirniams. Kompostu tręšiama rudenį, Iki pavasario dirva turi suspėti jį pasisavinti. Puikus priedas – žaliosios trąšos, pelenai.

Ekologišką daržą papildomai galima laistyti įvairiais fermentuotais tirpalais (dilgelių, asiūklių, usnių, kiaulpienių, taukių (jose daug azoto), žliugių, pelynų (gausu kalio) ir kitų). Nuplautos ir susmulkintos šios žolės užpilamos vandeniu (1l / 40l vandens). Fermentacijos laikotarpiu atsirandantį nemalonų kvapą panaikina kalkės, kreida. Šio skysčiu galima laistyti ir stimuliuot įvairiausius augalus ir daržovius, bei taip dirvą praturtinti greitai įsisavinamomis azotinėmis medžiagomis.

FENOLOGINIS SĖJOS IR SODINUKŲ KALENDORIUS

Pražydus ankstyvajam šalpusniui

Pradėjus žydėti gluosniams

Sėjasmos salotos, salotinės sultenės, špinatai, pipirinės, ridikėliai ir ankstyvieji ridikai, morkos, petražolės, pastarnokai, svogūnai, daržo žirniai. Sodinami krienai, rabarbarai, šparagai, daugiamečiai prieskoniniai augalai

Pražydus baltažiedei plukei

Sužaliavus paprastajai ievai

Sėjami burokėliai, gelteklės, salotinės cikorijos, pupos, gelsvės, kalendros, raudonėliai, dašiai, gužiniai kopūstai, krapai.Sodinami svogūnai, česnakai, salotų, porų, ankstyvųjų gužinių kopūstų, brokolių ir kaliaropių daugai, ankstyvosios bulvės.

Pražydus paprastajai ievai

Sužydėjus vyšnioms

Sėjami burokėliai, morkos, kukurūzai, prieskoniniai augalai, salotos, krapai. Sodinami salierų, gelsvių, gūžinių, žiediniu ir briuseliniu kopūstų daigai, vėlyvesnės bulvės.