Pagal dirvos chemines analizes braškyno plotas kalio ir fosforo trąšomis patręšiamas prieš įveisima visam trejų metų laikotarpiui. Braškyną galima tręšti pagal lapų analizes. Agrocheminei analizei braškių lapalakščiai imami prieš uogų nokimą.
Pavasarį pasodintos braškės tręšiamos po 40-50 kg/ha azoto. Pusė normos išberiama, kai išauga 1-2 nauji lapeliai, o kita pusė — birželio viduryje. Vasaros pabaigoje arba rudenį pasodintos braškės tręšiamos pavasarį po 40-50 kg/ha azoto. Pusė normos išberiama anksti pavasarį, o kita pusė — gegužės pabaigoje.
Pakankamas maisto medžiagų, ypač azoto, kiekis skatina kerelius augti, sudaromos sąlygos gausiam kitų metų derliui. Azoto trąšomis būtina tręšti jaunas braškes lengvose žemėse.
Derantis braškynas, kai reikia, azoto trąšomis tręšiamas tuojau po derliaus nuėmimo, išberiama po 30-40 kg/ha azoto. Lengvose žemėse azotu galima tręšti ir anksti pavasarį. Pertręštų braškių kereliai smarkiai suveši, uogos daugiau pūva, būna mažesnis derlius. Kalio ir fosforo trąšomis netręštas plotas pirmaisiais ir antraisiais metais tręšiamas tuojau po derliaus nuėmimo.
Norint tiksliau nustatyti trąšų poreikį, atliekamos dirvos ir braškių lapų cheminės analizės ir įsitikinama, kaip atrodo augalai. Dažnai dirvoje būna pakankamai maisto medžiagų, o lapų analizės rodo, kad jų trūksta. Tai dažniausiai atsitinka šarminėse dirvose, nes vieni cheminiai elementai neleidžia pasisavinti kitų, arba kai 
užsitęsia sausros, o braškynas nelaistomas, pašalusios ar išmirkusios braškių šaknys. Kai trūksta azoto, augalai prastai auga ir dera, lapai būna šviesūs, net gelsvi. Seni lapai parausvėja, vėliau nudžiūsta. Jeigu tai išryškėja uogų augimo ir derėjimo metu, po derliaus nuėmimo, būtina gausiau patręšti azoto trąšomis.
Kai trūksta fosforo, jauni lapai būna rudi ir maži, seni su tamsiomis žydrai kreminėmis dėmėmis.
Tai ypač išryškėja šaltu oru, kai trūksta vandens arba šarminė dirva. Braškės blogai mezga ir dera. Kai trūksta kalio, senų lapų kraštai būna raudonai rudi. Parudavę lapų kraštai net apdžiūsta. Kai trūksta magnio, lapai būna raudonai rudi, atsiranda pailgų dėmių tarp lapo gyslų. Dažnai jos apima visą lapą. Kai trūksta kalcio (rūgščiose dirvose), džiūsta lapų viršūnės, jauni ir seni lapai atrodo kaip apdeginti, susiraukšlėję, deformuoti, uogos mažesnės.
Boro trūkumo simptomai panašūs į kalcio trūkumą. Kai trūksta boro, auga dideli, geltoni lapai. šarminėse dirvose braškėms dažnai trūksta geležies, jų lapai pagelsta ar pasidaro salotiniai tik gyslos lieka žalios. Braškyną geriau tręšti nors ir brangesnėmis, bet bechlorėmis kalio trąšomis – kalio sulfatu ar kalio magnezija. Ypač tinka kompleksinės trąšos su mikroelementais: “Kemira Cropcare” (NPK 10-10-20+ mikroelementai), “Hydrocomplex” (NPK – 12-11-18 + mikroelementai).
Žydinčias braškes pravartu patręšti po 100 kg/ha nitroboru. Šios trąšos pagerina augalų apsirūpinimą kalciu — uogos būna tvirtesnės, gražesnės, ir boru — geriau užsimezga uogos, ypač nepalankiomis sąlygomis. Nepalankiomis vegetacijai sąlygomis, dėl drėgmės trūkumo ar augalų pašalimo, tikslinga braškių augimą ir derėjimą paskatinti purškiant kompleksines trąšas ant lapų. Papildomi tręšti per lapus geriausia 0,5% nitrofoliu (NPK 8-11-35 + mikroelementai), 0,7% “Kemira Ferticare” (NPK7-27-25 + mikroelementai), 0,5% kalcio salietra. Šių trąšų tirpalais braškės purškiamos kas 7-10 dienų. Šarminėse dirvose, kaisutrinka geležies pasisavinimas, žydinčios braškės kas septynios dienos purškiamos 0,1% geležies chelato tirpalu.
[the_ad id=”2062″]
