Augalų apsauga sode ir darže

“Aš pasėjau kanapėlę tėvelio sodely”

Jeigu kanapė (Canabis satina L.) įėjo į liaudies dainą, tad vadinasi jau nuo senovės yra efektyvus sodo kenkėjų ir ligų priešas. Lietuvoje auga vienmetės sėjamosios grūdinės ir pleiskanės kanapės. Jos neturi kvaišalų kaip šiltų kraštų kanapės. Žemaičiai per ilgas advento ir gavėnios savaites valgydavo kanapių spirgutį – sutrintas spragintas kanapių sėklas su karštomis bulvėmis, išvirtomis su lupena, arba su juoda duona. Kanapės yra narvelio paukštukų skanėstas. Norint išsiauginti kanapių sėklų, augalą reikia aprišti marle ar reta kojine – mat ir laukiniams paukščiams kanapės yra gardumynas. Senoliai po kiekvienu vaismedžiu ar apie vaiskrūmius sodindavo po 2-3 kanapes. Sudžiovintų, sutrintų kanapių lapų milteliais prieš saulėtekį, kai yra didžiausia rasa, barstydavo vaismedžius. Kanapių kvapo nepakenčia įvairūs drugiai, lapgraužiai, kt. Kanapėmis tręšdavo pomedžius. Nuo vaisgraužių ant obelų, kriaušių pririšdavo kanapių stiebų. Jaunus vaismedžius nuo graužikų saugo ant jų kamienų aprištos kanapės. Kanapės naudojamos ir liaudies medicinoje, o iš jų pluošto gamino virves, tinklus, audė maišus.

Agrastų apsauga.

Jiems kenkia agrastiniai sprindžiai, miltligė, įvairios ligos, kenkėjai. Ypač dažnai agrastų vaisius sugadina agrastinis valkčiagrybis, aptraukdamas juos sunkiai nuvaloma pilka plėvele. Valkčiagrybis puola esant šiltam, drėgnam orui. Žiemoja nukritusiuose lapuose, uogose, ant pažeistų ūglių. Kad šis grybas neplistų, agrastų nepertręšti azotinėmis trąšomis, nesodinti pavėsyje tarp žemaūgių vaismedžių. Išpjaustyti sudžiūvusias šakas, sudeginti lapus, nukritusias uogas. Purkšti pelenų, pentinio, česnakų ištraukomis. Laistytuvu laistyti karvių mėšlo ištrauka: 1 dalis mėšlų, 3 dalys vandens. Laikyti 3 dienas. Nukošti, atskiesti 21 vandens, laistyti apsiniaukusią dieną ar vakare. Tinka ir grynas karvių mėšlas, 2-3 kartu atskiestas vandeniu. Laistyti ir karštu vandeniu, kol neišsprogo pumpurai. Pirmą kartą purkšti pradėjus sprogti pumpurams, antrą kartą – po žydėjimo, vėliau kas 10 dienų, 3-5 kartus.

Serbentams kenkia amarai, serbentinės erkės, serbentiniai voragyviai, serbentiniai lapiniai gumbauodžiai, rūdys, pjūkleliai, stiklasparniai. Nuo serbentinių erkių – nuskinti nenatūraliai išsipūtusius pumpurus. Laistyti karštu vandeniu iki susprogsta pumpurai. Purkšti pelenų, pušų pumpurų, serenčių, metėlių, pentinių, karvių mėšlų (ta pačia, kaip ir agrastus) ištraukomis. Netoli sodinti česnakus.

Obelis, kriaušes puola obeliniai žiedgraužiai, obeliniai pjūkleliai (ir slyvas), žiediniai verpikai, rudasis puvinys, amarai, grybai, obelinės blakutės, obe linės kandys ir kt. Anksti pavasarį patartina sodą dūmyti su tabaku. Purkšti bulvių, kiaulpienių, metėlių, pomidorų, česnakų ištraukomis. Kenkėjus atbaido pasodintos medetkos, kanapės, serenčiai. Nesodinti obelų šalia vyšnių. Kol pumpurai neišsprogo, aprišti lipniomis juostomis. Kai obelys baigs žydėti, juostas nuimti ir kartu su kenkėjais sudeginti. Kai pumpurai sprogsta – patiesti pomedžiais polietileninę plėvelę ir nupurtyti kenkėjus. Gegužės-birželio mėn. pakabinti feromonines ar kitokias gaudykles. Rugpjūčio pabaigoje vaismedžių kamienus aprišti lipniomis ar kelių sluoksnių popieriaus juostomis. Į jas sulįs einantys žiemoti kenkėjai.

Avietes puola avietiniai vabalai, kt. kenkėjai. Nesodinti arti braškių, nes sirgs tomis pačiomis ligomis. Purkšti česnakų, svogūnų, ramunėlių, kiaulpienių ištraukomis.

Braškes, žemuoges naikina žemuoginis žiedgraužis, žemuoginė voratinklinė erkė, stiebinis nematodas, grambuoliai, dilgėlinis lapinis vabzdys. Nesodinti braškių, žemuogių šalia aviečių, naikinti dilgėles, kitas piktžoles. Tarp braškių sodinti česnakus, svogūnus, sėti medetkas, serenčius. Uogas nuo jas griaužiančių šliužų ir sraigių saugo ežiai, varlės, rupūžės.

Related Post