Derlius priklauso ne tik nuo veislės, gražių daigų ir tinkamos priežiūros. Daug lemia sveika aplinka, tinkamas dirvožemis. Ar visada sudarome augalams pačias geriausias sąlygas?
Dažniausiai bandome išsiversti su tuo, kas jau yra, kas reikalauja kuo mažiau darbo ir investicijų. Tad jei kai kurių darbų nespėjome rudenį, pavasarį dar nevėlu jų imtis. Pradėti galime nuo šiltnamio valymo ir tvarkymo.
KO NESPĖJOME RUDENĮ
Šiltnamį, kuriame auginame daržoves, prieskoninius ir dekoratyvinius augalus, gėles, yra palanki terpė ligų sukėlėjams ir kenkėjams. Sąlygos jiems daugintis, plisti – tiesiog idealios: augalai auga tankiai, užtenka šilumos ir drėgmės, puikios sąlygos žiemoti. Žaladariai gana lengvai čia patenka su oro srovėmis, žeme, vandeniu ir po to yra sunkiai išprašomi.
Didelė dalis infekcijų židinių nuolat slypi žemėje, jei ši nekeičiama keleta metų. Šalia šiltnamio ar net jo viduje augantys, atrodytų, nekalti dekoratyviniai augalai gali būti virusinių ligų, nematodų atsiradimo priežastis.
Dažnai patys nė neįtardami užkratą ir kenkėjus įnešame su sėklomis, daigais, sodinukais, nešvariais įrankiais, padėklais, avalyne, pirštinėmis, darbiniais drabužiais ir pan. Styrančios neuždengtos augalų liekanų krūvos taip pat pavojingas infekcijų šaltinis. Jei rudenį nespėjome sutvarkyti ir išvalyti šiltnamio, naują sezoną pradėsime rizikuodami, kad mūsų augalus alins ligos ir kenkėjai. Daugelis jų peržiemoja dirvoje, kur patenka nuo užkrėstų liekanų. Tvarkingi sodininkai stengiasi šiltnamius sutvarkyti kuo greičiau po derliaus nuėmimo, iki orų atšalimo. Reikia pašalinti visas augalų liekanas, nuvalyti ir dezinfekuoti darbo įrankius, medines ir metalines šiltnamio dalis, dirvą, išrinkti piktžoles.
Augalinės liekanos sudeginamos arba supilamos į specialią duobę ir užžeriamos kalkėmis. Pašalinus jas šiltnamis kruopščiai išvalomas: surenkami nubyrėję lapai, virvių galai, suplyšusios plėvelės likučiai ir kitos atliekos, vandeniu ir šepečiu arba stipria vandens srove nuplaunamos stiklinės ar daugiametinęs plėvelės sienos, stogas iš vidaus ir kitos vidinės konstrukcijos (stulpai, vamzdžiai ir kt.) Efektyvu naudoti ploviklį. Po to viską perplauname švariu vandeniu.
NEPAMIRŠKIME DIRVOŽEMIO
Sunkiausia išvalyti dirvožemį. Jeigu augalai pažeisti, vertėtų visame šiltnamyje viršutinį žemės sluoksnį nukasti ir supilti į komposto krūvą nuošaliame daržo pakraštyje. Pašalinus šį sluoksnį, kitais metais bus mažiau kenkėjų ir ligų (pradų).
Jei nėra galimybės pakeisti žemę, pasinaudokite vienu iš kelių dezinfekavimo būdų:
- Biologinis būdas. Apie 7-10 cm storio užkrėstos žemės sluoksnis nukasamas ir rūpestingai susluoksniuojamas su šviežiu mėšlu arba srutomis į 1-1,5m. aukščio krūvas. Jeigu žemė rūgšti, pridedama kalkių (4kg/1m³) Kartą per metus krūvos perkasamos, sunaikinamos piktžolės (svarbu, kad jos nesubrandintų sėklų). Žemė nukenksminama per 2-3 metus. Prie biologinio būdo priskirtinas sideratais vadinamų augalų, kurie užkasami į dirvą, sėjimas. Sideratai turi fitoncidinių savybių. Šiltnamio gruntas ne tik patręšiamas žaliomis trąšomis, bet ir apvalomas nuo patogeninių organizmų. Sėkime žaliąsias trąšas tada, kai neauginsime kitų augalų. Dar viena gera sideratų savybė – jie neleidžia suvešėti piktžolėms.
- Terminis būdas. Nedidelių šiltnamių žemę galima nukenksminti perliejant verdančiu vandeniu (10-12 L/1m²)
- Cheminis būdas. Jeigu augalai sirgo vytuliu, šaknų puviniu, bakteriozėmis, pavasarį dirvos paviršių galima nupurkšti 0,3% vario sulfato tirpalu. Kompostą, durpžemį ar kitus substratus įvairių augalų daigams sodinti dezinfekuokite fungicidu previkuru (“Previcur 607 SL“, “Previcur Energy 840 SL“). Kažkada žemei dezinfekuoti buvo naudojamos chlorkalbės. Šis būdas – neekologiškas ir labai pavojingas aplinkai. Nors chlorkalkės padeda beveik nuo visų ligų sukėlėjų, jas naudoti galima tik rudenį, kai oro temperatūra ne žemesnė kaip 15°C. Pavasarį chlorkalkės gali rimtai pakenkti augalams.
Cheminėmis medžiagomis apdoroti žemę neekologiška, nes jos užmuša dirvoje viską – ir kas neksminga, ir kas naudinga. Paprastai tai, kas pavojinga, atsistato gana greitai, o kas gera – per ilgesnį laiką.
PAPILDOMOS MAISTO MEDŽIAGOS
Beveik visada pomidorai auginami šiltnamio grunte. Šiltnamyje, kuris daug metų stovi vienoje vietoje, auginami tie patys augalai, net negalvojant apie sėjomainą. Teoriškai žinome, kad dirvožemis turi būti purus, derlingas, laidus orui ir vandeniui, neužkrėstas ligomis. Vienas papraščiausių būdų – naudoti durpes. Jos lengvos, poringos, sugeria daug vandens, iš durpynų paprastai atvežamos be piktžolių sėklių ir neužkrėstos augalų ligomis. Atkreipkite dėmesį į durpių substrato pH (pomidorams jis turėtų būti 6,0-6,4 pH). Grynos durpės paprastai būna per rūgščios šiltnaminėms daržovėms augti. Todėl jas reikia kalkinti arba rinktis neutralizuotas. Durpės neturi daug maisto medžiagų, nebent būna specialiai įmaišyta trąšų. Mažame šiltnamyje verta pasiruošti derlingesnį žemės mišinį, nepagailint komposto. Į 1m² žemės ploto išbarstant pusantro kibiro perpuvusio mėšlo/komposto arba du kibirus su kreida ar medžio pelenais sumaišytų kraikinių durpių (1 kibirui durpių 3-4 šaukštai kreidos arba 1 stiklinė medžio pelenų). Po to žemę perkasame (per kastuvą). Nesižavėkite mėšlu – jis tinka tik perpuvęs, o ne ka tik atveštas iš ūkio.
Molingo dirvožemio purumui pagerinti kartais naudojamos pjuvenos arba medžio drožlės. Su jomis reiktų elgtis apdairiai: nors dirva tampa puresnė, šiltesnė, bet joms pūvant, sunaudojama daug dirvožemyje esančio azoto. Todėl šias medžiagas verčiau naudoti, kaip mulčą, o ne maišyti su mežėmis.
Mikroorganizmams palengva skaidant organines trąšas, užtirinamas ilgalaikis augalų aprūpinimas maisto medžiagomis bei humuso sluoksnio palaikymas. Su organinėmis trąšomis į dirvą patenka naudingi mikroorganizmai, visos augalams reikalingos maisto medžiagos. Sintetinės mireralinės trąšos , priešingai organinėms, greitai prisotina dirvą maisto medžiagomis, kurios lengvai išplaunamos su filtraciniu vandeniu ir taip teršia aplinką.
LYSVĖS IR KONTEINERIAI
Daržo lysves paruošti gana paprasta. Jei laikotės sėjomainos, stenkitės pomidorus sodinti ten, kur bent trejus metus neauginote tų pačių pomidorų ir kitų bulvinių šeimos augalų. Giliai sukaskite žemę ir pagerinkite ją kompostu, įmaišykite truputi mineralinių trąšų. Sodinant pomidorus, nepatariama berti trąšų į duobutes, kad prie šaknų nesusidarytų per didelė jų koncentracija. Geriau trąšas išberti iš anksto ir gerai permaišyti žemę.
Jei pomidorus auginsite konteineriuose ar lauko vazonuose, išverskite iš jų visas senas žemes ir išplaukite juos muilinu vandeniu. Paruoškite derlingą žemių mišinį ir į jį sodinkite daigus. Žemių konteineriams neimkite iš šiltnamio, kuriame auginami pomidorai. Verčiau rinkite kompostą, žemės iš daržo lysvlių, durpes, gal prireiks ir šiek tiek smėlio. Mišinių receptų pomidorams auginti išties yra daugybė.
