Šiltnamiai: Ką svarbu žinoti

Prieškary Kaniūkuose žmonės augindavo didelius plotus pomidorų, kuriuos prinokusius supirkdavo žydai ir parduodavo Kaune. Tuomet apie šiltnamius mažai kas žinojo, vadino juos šiltadaržiais, buvusiais daugumoje dvarų. Šiltadaržio pramotė yra… lova. Paprasčiausia tuometinė lova, kuri būdavo nuo viršaus (lubų) iš visų pusių užleidžiama užuolaidinėmis. Seną lovą išnešdavo į lauką, pripildavo žemių ir anksti pavasarį pasodindavo daržovių.

Nakčiai, kad augalai nesušaltų, užleisdavo užuolaidines, o rytą, orui sušilus, vėl jas pakeldavo, kad augalus apšviestų saulė. Tačiau vėsiomis dienomis pro užuolaidines nepraeidavo saulės spinduliai, neaugdavo augalai. Suko galvas daržininkai, nagingi meistrai, kol iš lovos išaugo šiuolaikiniai šiltnamiai. Nemažai praėjo metų, bandymų, bet dabar be šiltnamio nebeišauginame nei pomidorų, nei agurkų. O prieškary, matyt, buvo geros , „laukinės“ pomidorų veislės ir rūgštūs lietūs nelijo. Dabar be šiltnamio retai kada pavyksta lauke užsiauginti pomidorų ir agurkų.

Pirmiausia šiltnamiui išrenkama vieta – šiek tiek paaukštinta, pasvirusi į pietus ar pietryčius, visą dieną apšviesta saulės. Vieta turi būti apsaugota nuo vyraujančių vėjų, kurie šiltnamį vėsina. Lysves reikia padaryti iš vakarų į rytus. Stikliniai šiltnamiai yra ekonomiški, ypač su metalo konstrukcijomis. Jie ilgaamžiai, galima padaryti keletą atidaromų langų vėdinti. Naktį juose temperatūra aukštesnė nei lauke. Geriausia temperatūra šiltnamyje – 20-22 °C, o drėgmė – 80-85 proc. Kadangi čia ribotas žemės kiekis, ji turi būti derlinga. Rudenį kas pora metų šiltnamio žemę reikia pakeisti, nes prisiveisia kenkėjų, ligų sukėlėjų, piktžolių. Seniau dirvožemį apdorodavo termiškai: paskleisdavo ploną sausų šiaudų sluoksnį ir juos uždegdavo. Geriausia yra užkamšyti šiltnamio skyles, įnešti medines švarias daigų auginimo dėželes, išdezinfekuoti degančios sieros dūmais. Tuo metu jokiu būdu negalima darinėti durų, eiti į šiltnamį. Po 3-4 dienų reikia išvėdinti atidarius abi galines duris ir langus.

Jei šiltnamio konstrukcijos yra medinės, kasmet jas reikia ištepti karštu automobilių tepalu. Jis dezinfekuoja ir impregnuoja medines konstrukcijas. Plėveliniai šiltnamiai yra mažiau ekonomiški. Juos reikia kasmet uždengti plėvele, jie yra vėsesni, naktį oro temperatūra juose susivienodina su lauko, tenka ant dirvos užtiesti agroplėvelę. Ant stogo plėvelės kondensuojasi vandens lašai, kurie laša ant augalų ir jiems kenkia, todėl tenka užtraukti antrą plėvelę. Jei šiltnamis padarytas iš juodų plastmasinių vamzdžių, juos reikia nudažyti baltai, nes karšta vasarą ant jų esančią plėvelę saulė sudegina.

Šaltomis naktimis šiltnamių nereikia apšviesti, nes tamsoje augalai geriau pakenčia oro temperatūros svyravimus. Šiltnamyje drėgna, šilta, todėl yra geros sąlygos veistis kenkėjams, plisti ligoms, todėl reikia atidžiai stebėti augalus, purkšti juos fitoncidinių žolių tirpalais, vos pasirodžius pirmiesiems kenkėjams ar ligos požymiams. Šiltnamių augalus daržininkai dažnai pertręšia ir augalai sukaupia daug nitratų. Reikia vadovautis taisykle – geriau mažiau negu per daug. Laistyti šiltnamyje galima tik šiltu vandeniu, nes šiltai augantys augalai, palaistyti šaltu vandeniu, patiria stresą, stabteli jų augimas. Tikslinga šiltnamyje pastatyti statinę su vandeniu. Dieną įšilęs vanduo vėsins orą, o naktį šildys. Laistyti reikia gausiai, 2 kartus per savaitę, kad drėgmė pasiektų šaknis. Po laistymo supurenti žemę, šiltnamį išvėdinti. Šiltnamių žemė turi būti derlinga, puri, neutralios reakcijos, laidi orui ir vandeniui. Augalai šiltnamyje turi ribotą plotą mitybai, todėl žemė turi būti derli, be ligų užkratų, kenkėjų. Pastarieji į šiltnamį dažnai patenka su mėšlais arba pro šiltnamio duris, pavilioti šilto oro dvelkimo. Geriausia šiltnamio žemę pakeisti kiekvieną rudenį (bent 10 proc.), arba palaistyti srutom, fermentiniu tirpalu, patręšti mėšlais, kompostu.

Geri yra nedideli tuneliniai „šiltnamiai“ – ant lankų virš lysvės ištempta plėvelė. Ją pakėlus šonuose, patogu lysvę laistyti, tręšti, ravėti, gerai vėdinasi. Plėvelė saugo augalus nuo rūgščių lietų, kenkėjų. Jei tokioje uždengtoje lysvėje auga braškės, šiltomis dienomis būtina atidengti, kad ant braškių atskristų bitės, jas apdulkintų.

Šiltnamių plėvelės būna ir spalvotos. Mokslininkai teigia, kad spalvos augalams įtakos neturi. Yra tvirtų armuotų plėvelių, kurios gerai išsilaiko per žiemą ir patvarios kelis metus. Paprastąsias tikslinga rudenį nuimti ir per žiemą laikyti sausai, tamsoje. Jos gali išlaikyti ir antrąją vasarą.

Related Post

  • Article By :

  • ŠALIN KASTUVĄ IR PLŪGĄ

    Apverčiamasis arimas ir jo ,,rankinis“ atitikmuo – perkasimas kastuvu ilgą laiką buvo  pagrindiniu dirvos apdirbimu prieš sėją. Mokslininkai agronomai ir praktikai […]

  • Gudobelių gyvatvorės Plius — Crataegus L.

    Gudobelės — Crataegus L. Erškėtinių šeima — Rosaceae Juss. Savaime Lietuvoje augančių ir introdukuotų gudobelių rūšių ir kultivarų gana daug. […]

  • Krūmų vertė sode

    Nors dauguma žmonių krūmų nelaiko tokiais gražiais, kaip medžiai ar gėlės, tačiau paprastai sode jie yra svarbūs augalaim kurie padeda […]

  • Kaip genėti avietes?

    Avietės yra dviejų rūšių: derančios vasarą ir rudenį. Jų genėjimas skiriasi. Rudenines avietes genėti lengviausia: kai baigiasi uogos, paprasčiausiai nukirpkite […]