Juglans ailantifolia Carričre (Syn. Juglans sieboldiana Maxim.)
Angl. Heartnut, Japanese walnut, Siebold walnut, vok. Japanischer Wa1nuf3baum, Siebolds Wa1nu13, jap. Himegurumi, onogurumi, rus. Opex 3146o.rįbRa, opex aibiaįrrom4c.rxhiik.
Šeima: Riešutmediniai — Juglandaceae A.Rich. ex Kunth.
Botaninė charakteristika. Šią riešutmedžių rūši kai kurie sistematikai išskiria į dvi rūšis: širdžiavaisį riešutmedį (Juglans cordiformis Maxim.) ir lipnųjį (Juglans ailantifolia Carričre). Kiti išskiria tik atskirą atmainą lantifolia var. cordiformis (Maxim.) Rehd.). Jie nedaug kuo skiriasi.
Lipniojo riešutmedžio jauni lapeliai ir lapkočiai apaugę rožinės spalvos plaukeliais, vaisiai apskritai kiaušiniški, 4-5 cm ilgio, žaliu, lipiu ir plaukuotu išoriniu apvalkalu, kevalas beveik lygus arba mažai raukšlėtas, su dviem iškiliomis briaunomis, nusmailėjusia viršūne ir apskritu arba buku, stačiu pagrindu. J.ailantifolia var cordiformis ūgliai galuose apaugę tankiais rudais plaukeliais, kurie išsilaiko per žiemą, vaisiai kiaušiniški, po 8-12 kekėse, išorinis apvalkalas rudai žalias, apaugęs rudais, liaukingais plaukeliais, vaisiams sunokus lengvai nusilupa.
Kevalas širdiškos formos, kiek suplotas, mažai vagotas, plonas, viršūnėlė aštriai nusmailėjusi. Abiejų sėklos (branduoliai) prie pagrindo dviskiautės, gana lengvai išimamos iš kevalo.
Biologinės savybės, aplinkos sąlygų poreikiai. Šie riešutmedžiai auga gana sparčiai, derėti pradeda 7-10 metais. Nereiklūs dirvožemiui, gerokai atsparesni šalčiams nei graikiniai.
Kilmė ir paplitimas. Tėvynė — Japonija, kur išvesta nemažai kultūrinių veislių ir formų, išauginančių daug ir didelių riešutų. Lietuvoje augalas introdukuotas senokai, veistas dvaruose, tačiau iki šiol sodybose auginamas labai retai. Ilgą laiką Lietuvos miškų institute riešutmedžius tyrė, juos kryžmino dr. V. Ramanauskas. Girionyse auga ne vienas derantis širdinis riešutmedis, taip pat yra ir tarprūšinių riešutmedžių hibridų. Kaip medieninis augalas 1953-1960 m. buvo gausiai auginamas medelynuose, veisiamas miškuose. Tą patį dabar galėtų daryti ir privačių miškų savininkai. Šie riešutmedžiai kasmet prinokina gana gausų riešutų derlių, o jų daigumas — apie 80 proc., pridygsta nemažai savaiminukų.
Dauginimas ir auginimas. Toks pats, kaip ir graikinio riešutmedžio. Genėti beveik nereikia, tik pašalinti apdžiūvusias šakas.
Taikomoji reikšmė. Skoniu riešutai nenusileidžia graikinio riešutmedžio vaisiams, tačiau branduoliai gerokai mažesni. Mediena vertinga.
