Jie kilę iš Kinijos. Plačiai auginama dvimetė bastutinių (kryžmažiedžių) šeimos vitamininga daržovė.
Valgiui vartojami žali šakniavaisiai. Pagal vegetacijos periodą skirstomi į ankstyvuosius, vasarinius (vidutinio ankstyvumo) ir žieminius (vėlyvuosius). Ankstyvieji ridikai užauga per 50-60 dienų, vasariniai – per 70-85 dienas, o žieminiai – per 85-110 dienų. 1 g būna 120-160 sėklų. Vidutinis daigumas 60-80%. Hektarui apsėti reikia 5-6 kg sėklos.
Ridikai gerai dera giliai įdirbtoje puveningoje priemolio dirvoje, sukultūrintame durpyne. Dirva turi būti ir ne per sausa. Auginami po mėšlu tręštų augalų. Tręšiami tik mineralinėmis trąšomis: 90-100 kg/ha N, 100-120 kg/ha P.05, 60-200 kg/ha K,O:
Ankstyvieji ir vasariniai ridikai sėjami šalpusniui pražydus (balandžio pradžioje), žieminiai – paprastajam erškėčiui pražydus (birželio viduryje).
Sėjama juostomis 50-60 cm viena nuo kitos ir juostoje tarp eilių 25-30 cm atstumu. Sėklos įterpiamos 2 cm gyliu. Sudygę ridikai retinami: vasariniai (ankstyvieji) 6-8 cm, žieminiai (vėlyvieji) 10-15 cm atstumais. Paaugę, su 2-3 lapeliais, ridikai papildomai tręšiami azoto trąšomis.
Ridikai prižiūrimi kaip ir kitos šakniavaisinės daržovės. Žieminiai ridikai nuimami vėlai rudenį ir laikomi per žiemą smėlyje rūsiuose arba kaupuose (2-3°C temperatūroje).
[the_ad id=”2062″]
