Po 2 savaičių pasodintus pomidorus profilaktiškai reikia nupurkšti fungicidais, kad neapniktų ligos. Vėliau kas 10-14 dienų purškiama dar du, o šaltą ir lietingą vasarą – net 3 kartus. Klaidingai daroma, kai pomidorai pradedami purkšti tiktai tada, kai jau išryškėja ligų židiniai. Fungicidai sergančių augalų neišgydo, o tik neleidžia ligai vystytis. Retai pasitaiko sausų ir tokių saulėtų vasarų, kai visai neplinta daugiausiai pomidorams žalos darančios grybinės ligos. Tokią vasarą, kokia buvo 2014 metais, lauke pomidorus buvo galima auginti ir nenaudojant fungicidų.
Fungicidų pasirinkimas yra gana gausus. Dažnai naudojant tuos pačius fungicidus, ligų sukėlėjai prie jų pripranta. Geresnis efektas gaunamas, kai fungicidai kaitaliojami. Paskutinį kartą geriausia purkšti 1 proc. Bordo skysčiu. Jis greičiau suskyla ir po 8 dienų vaisius jau galima valgyti. Be to, karštomis dienomis fungiciduose esančios kenksmingos medžiagos suyra greičiau, negu orams atvėsus. Tai gali šiek tiek sutrumpinti karencijos laiką (dienų skaičių nuo purškimo iki vaisių vartojimo), tačiau lauke augintų pomidorų, juos nupurškus fungicidais, karencijos laikas yra gerokai ilgesnis, negu augintų šiltnamyje.
Fungicidais purkštus pomidorus prieš vartojant būtina nuplauti. Vaisiams augant pomidorams reikia daugiausia drėgmės, todėl būtina reguliariai laistyti. Nereguliariai laistomų pomidorų vaisiai trūkinėja, ypač kai po užsitęsusios sausros gausiai palyja. Nelaistoma šaltu vandeniu, ypač per kaitras. Staigus atvėsinimas pomidorams kenkia.
Laistant stengiamasi neaplieti lapų. Dirvos paviršius iki vakaro taip pat turi apdžiūti, kad prie augalo nesikondensuotų drėgmė. Sudaranti palankias sąlygas veistis grybinėms ligoms. Po kiekvieno laistymo aplink augalus supurenama dirva. Iš pradžių purenama 8-12 cm gyliu, o vėliau, augalams pradėjus kerėti, stengiantis nepažeisti šaknų purenama tiktai 4-6 cm gyliu. Apkaupiama apatinė stiebo dalis, kad išleistų papildomų šaknų.
Nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis, kai šaltas oras ir dirvoje per daug drėgmės, pomidorų šaknys nyksta, pradeda byrėti žiedai. Augalus reikėtų apipurkšti boro rūgšties tirpalu (nubrauktas šaukštelis/10 l vandens). Pradėjus megzti vaisius, pomidorams reikia daugiau azoto, todėl papildomai tręšiama amonio salietra. Jeigu augalai atrodo skurdokai, jų lapai pašviesėję, viršūnės plonos, stiebai pamėlę, geresnis efektas gaunamas papildomai patręšus kristalinu arba kuriomis nors kompleksinėmis trąšomis. Papildomai tręšti geriau tinka kristalinas, kuriame esančios maisto medžiagos nurodytos santykiu 20:16: 10.
Viena sauja trąšų išberiama 3 augalams. Patręšus dirva aplink augalus supurenama, kad trąšos įsiterptų. Jeigu pomidorai po gausiai tręšto priešsėlio vešliai auga, papildomai tręšti nereikia. Pertręšti azoto trąšomis būna mažiau atsparūs ligoms. Pomidorų atsparumas padidės, jeigu augalams prigijus ir pradėjus vešėti jie bent 2-3 kartus bus palaistyti kalio chlorido ir Jodo tirpalu (30 g kalio chlorido ir 40 lašų jodo 5 proc. spiritinio tirpalo/10 l vandens).
Kiekvienam augalui jo išliejama po 0,5 l. Pažastų ūgliai genimi, kol jie ne ilgesni kaip 5 cm. Norint gauti didesnį derlių, augalai formuojami su 2-3 stiebais. Vienas jų (šoninis) leidžiamas augti iš po pirma žiedine keke esančio pirmojo lapo pažasties ūglio, o kitas – iš po tos pačios kekės apatinio antrojo lapo pažasties ūglio (4 pav.). Kad užaugtų stambesni ir greičiau prinoktų paskutinieji vaisiai, rūgpjūčio pirmąjį dešimtadienį nuskinamos pomidorų viršūnės. Virš paskutinio žiedyno paliekama po 2-3 lapus. Pradedantys gelsti ar ligų pažeisti lapai bei ligoti Vaisiai nuolat skinami, renkami nuo žemės, išnešami atokiau nuo daržo ir užkasami
