Nuo seno daržovės auginamos lysvėse. Bet ar visada jos reikalingos? Žemumose ir ten, kur arti dirvos paviršiaus yra gruntiniai vandenys, kai derlingas būna tik viršutinis dirvos sluoksnis, lysvių reikia. Jos turi privalumų – čia temperatūra aukštesnė nei lygiame dirvos paviršiuje, geresnė aeracija, po lietaus netelkšo vanduo. Aukštose lysvėse daržovės anksčiau užauga, jas galima greičiau nukasti, būna didesnis derlius. Aukštų lysvių šonai ir galai turi būti sutvirtinti lentomis ar plytomis.
Jų plotis – 130 cm, o aukštis – apie 25 cm. Bet lysvės turi nemažai trūkumų: žemė jose greičiau išdžiūsta, tenka dažniau laistyti. Šonuose augantys augalai negali leisti į šonus šaknų, tenka ravėti lysvių šonus. Lysvės daromos lengvose dirvose iš vakarų į rytus, o sunkesnėse – pietų-šiaurės kryptimi. Jose vidurdienį augalai gaus maksimalų kiekį saulės spindulių. Jei dirvožemis yra lengvas, trąšus, lysvių visai nereikia daryti. Sukasus ar suarus dirvą, takai sumindomi. Nėra lysvių šonų, nereikia jų ravėti. Smėlio dirvose takai turi būti aukštesni nei lysvės. Augalai jose augs žemiau, laistant (o laistyti teks dažnai) vanduo nenubėgs į takus. Šilto lysvių rūšis. Į jų pagrindą reikia pridėti arklių mėšlo, jį gerai sutrypti – jis lysves šildys, apsaugos nuo šalnų, augalus bus galima sėti anksčiau, jau balandžio mėnesį.
„Šiltąsias“ lysves reikia paruošti taip: anksti pavasarį iškasti pusės metro gylio griovį, į jį pridėti šviežio arklių mėšlo, jį gerai suminti. Juo labiau mėšlas bus suslėgtas, tuo ilgiau jame laikysis šiluma. Ant mėšlo užberti derlingos žemės, griovio šonus izoliuoti storu šiaudų ir lapų sluoksniu. Po savaitės, kai iš lysvės išgaruos kenksmingi ir nuodingi amoniako garai, galima sėti augalus. Kol sėklos sudygs, lysves pridengti polietilenine plėvele, o sudygus – agroplėvele. Augalai augs greičiau, derlius bus didesnis. Vietoj mėšlų. galima dėti šlapių lapų, šiaudų, šieno. Juos taipogi reikia suminti.
Šilumos duosmažiau, bet lysvė bus šiltesnė. Lysvės daromos 90-100 cm pločio, 25 cm aukščio. Ilgų lysvių nereikia daryti – bus sunkiau prižiūrėti augalus. Jei į rudenį iškastą 50-60 cm gylio griovį pridėsite iki viršaus sausų lapų, ant jų – šiaudų ir uždengsite plėvele, kurią prislėgsite lentomis, pavasariui turėsite paruoštą neįšalusį inspektą. Pavasarį, išėmus lapus (dalį reikia palikti šonuose, izoliacijai nuo gretimos šaltos žemės), galima uždėti stiklinius ar plėvelinius rėmus – bus geras inspektas daigams auginti. Pakėlus rėmus, augalai grūdinsis, bus galima juos anksčiau sodinti į nuolatinę vietą. Lysves galima uždengti juoda plėvele. Saulei įšildžius, temperatūra po ja yra aukštesnė, ilgiau išsilaiko, drėgmė greitai neišgaruoja, todėl anksčiau sudygsta sėklos. Tuomet plėvelę reikia nuimti. Juoda plėvelė su skylėmis tinka auginti braškėms. Ji neleidžia augti piktžolėms, sulaiko drėgmę, nesusipurvina uogos. Taip galima auginti ir daržoves.
Labai naudinga agroplėvelė. Ji lengva (1 kv. m. sveria tik 17 g), per savo struktūrines skylutes praleidžia saulės spindulius, vandenį, o nuo dirvos kylančią šilumą ir drėgmę sulaiko, tuo apsaugodama augalus nuo kaitros. Kadangi agroplėvelė yra lengva, jai nereikia atramų, augdami augalai ją pakelia. Jos neplaka vėjai, kaip polietileninės plėvelės. Apsaugo augalus nuo spragių ir kitų kenkėjų. Po plėvele būna 3-5 °C šilčiau.
