Gruodžio — vasario mėnesiais braškės auginamos tik šildomuose šiltnamiuose. Prieš sodinant braškes į šiltnamį, ypač žiemos pradžioje, būtina daigus 20-30 parų palaikyti šaldytuve, —2+1°C temperatūroje. Galima juos laikyti ir lauke, svarbu, kad ne mažiau kaip mėnesį jie būtų 0-3°C temperatūroje, bet neįšaltų.
Žieminiuose šiltnamiuose braškės auginamos kibirėliuose arba horizontaliuose maišuose. Braškėms auginti tinka 0,20-0,35 m aukščio ir 0,2 m skersmens plastmasiniai kibirėliai su 5-6 l. substrato. Kibirėliai sustatomi ant 1,3 m aukščio stelažų arba pakabinami ant specialių vielų ar metalinių vamzdžių. Atstumas tarp eilių – 1,2 m, tarp kibirėlių – 0,4 m. Kibirėliai pripildomi durpių substrato.
Į viena kibirėlį sodinama po 8-10 A dydžio, arba 4-5 A* dydžio arba 3-4 specialiai išauginti šakoti daigai. Kiekvienas kibirėlis laistomas lašeliniu būdu. Auginant braškes kibirėliuose, kad pasvirę ant kibirėlio kraštų žiedynai nenulūžtų, būtina juos pririšti ir pakelti virvute arba kibirėlius iki viršaus pripildyti substrato. Dar pažangiau auginti braškes horizontaliuose maišuose. Dažniausiai maišai būna 0,35 – 0,40 m ilgio, 0,25-0,30 m pločio ir 0,20 m aukščio. Viename maiše telpa 12 litrų durpių substrato. Maišo viršuje ir apačioje yra skylutės, kad išbėgtų vandens ar hidroponinio tirpalo perteklius. Į vieną maišą sodinama po 6-10 daigų arba 8-15 vnt./m2.
Teigiama, kad augalui turi tekti 2,5-3,0 l. substrato, vadinasi, gali augti 8-10 vnt./m2. Šiltnamyje maišai išdėstomi ant 1,3 m aukščio siaurų stelažų arba sudedami ant 1,2 m atstumais pakabintų 0,2 m pločio lovelių. Kai maišai su braškėmis stovi ant lovelių, patogu surinkti hidroponinio tirpalo perteklių, kuris susidaro lašeliniu būdu laistant braškes. Surinktas hidroponinis tirpalas papildomas reikiamais cheminiais komponentais ir juo vėl tręšiama. Tokia fertigacijos sistema neteršia aplinkos, atpigina braškių auginimą. Braškių auginima 2-3 kartus galima atpiginti persodinant jas į tuos pačius maišus, tačiau tame pačiame substrate uogų derlius nuolat mažėja.
Žiemą šiltnamį būtina šildyti. Temperatūra šiltnamyje reguliuojama pagal braškių fenofazę. Braškėms mažiausiai šilumos reikia vegetacijos pradžioje, kai auga šaknys ir antžeminė dalis, vėliau turi būti šilčiau. Be to, labai svarbu, kad naktį temperatūra keliais laipsniais būtų žemesnė negu dieną.
Jeigu žiemą braškės būna ramybės būklėje, šiltnamyje laikoma 0-5°C temperatūra. Jeigu šiltnamyje temperatūra žemesnė negu-2°C, būtina truputį šildyti. Nesant tokios galimybės, maišai ar kibirėliai su braškėmis nuimami nuo stelažų ir glaudžiai sustatomi ant žemės, apdengiami šiaudais ar kita mulčiavimo medžiaga.
Šiltnamyje augančioms braškėms reikia šviesos. Tuo tikslu naudojami baltos plėvelės maišai, šiltnamių konstrukcijos nudažomos baltai, žemė uždengiama balta plėvele.
Gruodžio — vasario mėnesiais minėtų priemonių nepakanka, būtina švitinti lempomis. Braškėms žiemos mėnesiais pakanka nuo 23 val. Vakaro iki 7 val. ryto kas valandą šviesti po 15 min. Šviesos intensyvumas — 10W/mo. Pagerinus apšvietimą, pailgėja žiedynai, greičiau noksta uogos, pagerėja jų kokybė bei derlius.
Braškių fotosintezės intensyvumą lemia ir CO2, koncentracija šiltnamio Ore. Anglies dvideginio ypač trūksta, kai braškės auginamos ne šiltnamio žemėje, o kibirėliuose ar maišuose su aukštapelkių durpėmis. CO2, kiekioaugalams reikia pagal fenofazę, šviesą, temperatūrą ir oro drėgmę. Papildomai tiekiant anglies dvideginį, pagreitėja augalų augimas, pagerėja uogų mezgimas, padidėja derlius. CO2, koncentracija prie augalų turi būti kontroliuojama, kad nebūtų per didelė. Kai oro temperatūra iki 25°C, CO2, turėtų būti 600-900 ppm koncentracijos. Padidinti CO2, koncentraciją iki 1% ir daugiau neekonomiška, be to, tai gali apnuodyti augalus. Šiltnamio atmosferą geriausia anglies dvideginiu pradėti papildyti, kai pateka saulė, ir baigti dvi valandas iki saulėlydžio. Tuomet dar 2-4 valandas (kol sutems) ore bus didesnė CO2, koncentracija.
Šiltnamiuose kibirėliuose ar maišuose auginamos braškės laistomos trąšų tirpalu. Braškėms laistyti ir tręšti įrengiama lašelinio laistymo sistema. Vanduo ar maitinamasis tirpalas iš siurblinės vamzdžiais teka iki braškių eilių. Į kiekvieną kibirėlį ar maišą iš vamzdžių atvedami vienas ar du kapiliarai, galintys per valandą praleisti 2-3 l skiedinio. Per vienkartinį sistemos įjungimą per kiekvieną kapiliarą turi ištekėti 0,1-0,2 l skiedinio. Kad būtų vienodas 0,5-0,8 baro slėgis, į laistymo sistemą įmontuojamas slėgio reduktorius. Fertigacijos sistemą galima valdyti rankiniu būdu arba automatiškai kompiuteriu. Įdiegus fertigacijos sistema, labai svarbu tiekti švarų vandenį. Vandenyje neturi būti per daug geležies, kalkių, chloro, nes šios medžiagos gali užkimšti laistymo kapiliarus arba sudaryti per didelę druskų koncentraciją tirpale. Vandens talpos turi būti didelės, kad nusėstų cheminiai junginiai, su tinkliniais ir smėlio filtrais.
Mineralinės medžiagos pasisavinamos pagal tirpalo reakcija, todėl tirpalo rūgštumas turi būti nuolat stebimas ir reguliuojamas. Braškėms geriausias tirpalas, kurio pH 5,6-6,2. Labai svarbu, kad maitinamojo tirpalo koncentracija būtų reguliuojama pagal augalo fenofazes. Tirpalo koncentracija įvertinama elektros laidumu (EC). Pagal belgus, per dvi savaites po sodinimo laidumas turi būti 1,0 mS/ Cm, vėliau iki žydėjimo – 1,3 mS/cm, iki uogų mezgimo – 1,5mS/cm, iki skynimo — 1,2 mS/cm. Olandai teigia, kad vegetacijos pradžioje braškėms reikia daugiau azoto ir kalcio.
Šiltnamiuose braškių žiedus turi apdulkinti bitės arba specialiai auginamos kamanės. Nors dauguma braškių yra kryžmadulkės, tačiau bičių ir kitų vabzdžių apdulkintų braškių derlius gali padidėti iki 1,5-2 kartų, pagerėja uogų kokybė. Nustatyta, kad dėl blogo apdulkinimo uogos būna smulkios, netaisyklingos, deformuotos.
Viena bičių šeima (5-6 tūkst. vabzdžių) apdulkina 1000 m2 šiltnamio plotą. Kad geriau bitės lankytų žiedus ir nepasiklystų, aviliai sustatomi braškių aukštyje. Kad bitės neišskristų iš šiltnamio, ant šiltnamio vėdinimo angų uždedamas tinklelis. Dėl geresnio žiedų lankymo, ypač vėsesniu oru, prieš vežant į šiltnamius, bitės dešimt dienų maitinamos sirupu su braškių žiedadulkėmis. Tačiau dėl vėsoko oro šiltnamyje (žemiau kaip 15°C) bitės nenoriai lanko žiedus.
Tuomet daug efektyviau braškes apdulkina specialiai išaugintos kamanės. Jos pradeda lankyti žiedus, kai esti 5°C šilumos. Viena kamanių šeima (60-80 vabzdžių) gali apdulkinti 300 m2 braškyno. Braškes šiltnamyje galima auginti ištisus metus. Jos sodinamos tris arba du kartus, derinamos su daržovėmis. Paprastai braškės gali pražysti praėjus mėnesiui po pasodinimo. Pirmosios uogos sunoksta po mėnesio nuo pirmojo žiedo išsiskleidimo, derėjimo laikotarpis tęsiasi apie 3-4 savaites. Tačiau šiltnamiuose, nelygu aplinkos temperatūra bei apšvietimas, šie terminai gali būti ilgesni. Prieš pradedant auginti braškes žieminiuose šiltnamiuose, reikia įsitikinti, koks uogų poreikis ir supirkimo kaina žiemą, ar šildant šiltnamius.
[the_ad id=”2062″]br
